„Kadangi kaina reguliuojama buitiniams vartotojams, du kartus per metus nustatoma, tai mažesnių kainų galėtume sulaukti kitų metų sausio 1 dieną, jeigu situacija susiklostys, pavadinkime, palankiau. Nes akivaizdu, kad nuo liepos 1 dienos gamtinių dujų kaina didės. Tik klausimas, kiek“, – sakė T. Povilauskas.
Jis priminė, kad Vyriausybė ėmėsi veiksmų švelninti drastišką energijos išteklių kainų augimą galutiniams vartotojams, tačiau brangimas vis tiek bus pastebimas.
„Vis tiek nuo liepos 1 dienos keliasdešimt proc. kainų augimas tikrai bus. O tada turbūt lieka laukti, kad nepasiteisintų mūsų prognozės, jog gamtinių dujų kainos išliks aukštos šiais metais. Ir tada, nuo kitų metų sausio 1 dienos galbūt kažkokių geresnių žinių bus ir gyventojams“, – svarstė ekonomistas.
„Bet iki sausio 1 dienos, akivaizdu, kad pradžiuginti nėra kuo“, – pridūrė jis.
Lietuva jau atsisakė rusiškos naftos ir dujų eksporto, o daugelis Europos šalių dar bando tai padaryti. T. Povilauskas įsitikinęs, kad procesas negrįžtamas. Dabar daromi „namų darbai“, kaip atsisakyti tų išteklių mažiausiai skausmingu Europos Sąjungai būdu.
„Situacija tokia, kad tas „atsisveikinimas“ pradeda įgauti materialinę fazę. (...) Yra paskelbtas iki šių metų pabaigos tikslas 80 proc. sumažinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos. Labai ambicingas projektas, žiūrėsime, kaip pasiseks.
Bet akivaizdu, kad šitas procesas turbūt yra nebesustabdomas ir jis vyks. Rusiškų dujų, rusiškos naftos dalis neišvengiamai dar mažės“, – sako T. Povilauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad naftos ir gamtinių dujų kainos rinkose šiek tiek sumažėjo, palyginti su tuo piku, kuris fiksuotas prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje.
„Bet jos išlieka istoriškai aukštos. Ir žiūrint į artimiausius mėnesius to optimizimo turbūt nėra daug. To pesimizmo yra daugiau dėl gamtinių dujų, ypač dėl artimiausios žiemos. Nes yra tikslas labai stipriai sumažinti pirkimus iš Rusijos.
Aišku, jeigu pati Rusija nenutrauks tiekimo Europai gegužę“, – perspėja ekspertas.
Jis pabrėžė, kad orai nenuspėjami ir būtų pernelyg didelė prabanga Europai pasitikti kitą šaltąjį sezoną su nepakankamomis dujų atsargomis. Tiesa, svarbu, kad ir vasarą nebūtų per karšta.
„Šių metų vasaris, kovas Lietuvoje Europoje buvo istoriškai šilti, iš esmės, tai išgelbėjo mus. Neužmirškime ir vasaros efekto: prisiminkime, jeigu vasara bus karšta, o Europa mėgsta kondicionuotis, tai elektros – kas reiškia ir gamtinių dujų – suvartojimas padidėja“, – komentavo T. Povilauskas.
Pasiteiravus, kas galėtų ateiti į pagalbą Europai energijos išteklių prasme, jis teigė, kad duju atžvilgiu – tai visos šalys, kurios galėtų pasiūlyti suskystintųjų gamtinių dujų.
Savo ruožtu, kalbant apie naftą, dabar svarstomi sprendimai toli gražu nėra idealūs. Galimybės atsigabenti „juodojo aukso“ iš Venesuelos ar Irano reikalauja ėjimo į kompromisą.
„Čia yra labiausiai Jungtinių Valstijų sprendimas: kuri blogybė yra didesnė blogybė. Nes akivaizdu, kad ir Iranas, ir Venesuela taip pat turi problemų ir su savo valdžia, ir su savo sprendimais.
Bet šitoje situacijoje tai yra vienas iš tų būdų, – čia kalbame, aišku, apie naftą, – kaip gauti naftos Europai ir visam pasauliui. Teoriškai galima sakyti, kad galima, bet ar praktiškai tai bus įgyvendinta, turbūt klausimas“, – sakė SEB ekonomistas.
Jis mano, kad Rusija susidurs su sunkumais ir nuostoliais, jeigu neteks eksporto į Vakarus.
„Tie pajėgumai, kurie dabar yra į Kiniją, į Turkiją, į vidurio Azijos šalis, jie yra pakankamai riboti. Vis tiek didžioji dalis gamtinių dujų eksporto buvo ir yra į Vakarų Europą.
Pasirinkimas staigiai nutraukti gavybą – čia nėra paspausti mygtuką ir gamtinių dujų gavyba sustoja. Tai būtų didžiuliai nuostoliai Rusijai tiek per piniginę pusę, tiek ir per technologinę“, – sako T. Povilauskas.
Todėl, pasak jo, Europos Sąjunga, kaip pirkėja, turi svertų prieš Rusiją ekonomine prasme.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
