Tokios sąlygos yra: ypač šalta žiema, nepakankamos dujų atsargos, kaimynų vėlavimas pasistatyti dujų terminalą.
Iš Vyriausybės sklido skirtingi atsakymai, ar Klaipėdos terminalo užteks Baltijos regionui. Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad svarbu, kaip suprantame regioną.
„Tikiuosi, kad netgi esant sunkiai žiemai, nesikeis (situacija – red.) (...). Priklauso, ką mes laikysime Baltijos regionu. Jeigu laikysime ir Suomiją, tai terminalo neužtenka. Bet mano žiniomis, ir mes visi esame girdėję, kad suomiai dirba kartu su estais, kad iki metų galo, iki žiemos sezono pradžios atsigabenti laivą“, – teigė D. Kreivys, turėdamas omenyje SGD laivą.
Kita svarbi sąlyga, kaip seksis kaupti atsargas Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje. Ji jau pildoma.
„Per terminalą, kad užtikrintume reikiamus resursus ir rezervus ateinančiai žiemai, kad jie būtų kaupiami požeminėje dujų saugykloje“, – kalba Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Anot ministro, jau užpildyta daugiau kaip trečdalis Inčukalnio dujų saugyklos. Klaipėdos terminalas dirba visu pajėgumu.
Tačiau lemiamą žodį, kaip Baltijos regionui seksis be rusų dujų, tars gamta.
„Jeigu susiklostytų kažkokia ypatingai šalta žiema regione ir dujų vartojimas būtų ypatingai didelis: reikėtų labai daug tam, kad tarkime, būtų užtikrinamas šildymo paslaugos teikimas, – tokiu atveju gali susiklostyti tokia situacija, kad pritrūktų tiekimo didiesiems vartotojams“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot ministro D. Kreivio, gyventojai – pirmi eilėje, jiems dujų tikrai netrūks: „Buitiniams vartotojams apskritai niekas negresia“, tikino jis.
Tačiau dujų gali pritrūkti, jeigu sutaps visos minėtos nepalankios aplinkybės. Tokiu atveju dujos galėtų būti „prisuktos“ pramonei. Lietuvoje tai, pirmiausia, – Jonavos trąšų gamintoja „Achema“.
„Veikiausiai, kad tokiais atvejais pirmiausia nukenčia pramonės įmonės. Bet vėlgi, mes nekalbėkime apie tai kaip apie faktą“, – ragino premjerė I. Šimonytė.
Įprastais laikais „Achema“ sunaudodavo apie pusę dujų visoje Lietuvoje. Tačiau dar prieš pusmetį įmonė sustabdė kone pusę savo gamybos, nes jau rudenį dujos buvo tokios brangios, kad jai neapsimokėjo gaminti trąšų.
Kol Europos lyderiai tebekalba apie rusų dujų uždraudimą, atskiros šalys prašo Lietuvos patarimų, kaip išgyventi be Rusijos monopolininko „Gazpromo“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva dalijasi patirtimi, tačiau detalų jis nesuteikė.
„Vyksta pokalbiai, jie nėra viešintini. Mes pristatome ir savo patirtį, kalbame apie tai, ką mums pavyko padaryti. Siūlome ir tam tikrą pagalbą dėl to, kad turime ir kontaktų, ir kažkokio išmanymo“, – sakė jis.
Anot diplomatijos vadovo, tikėtis, kad visa Europa greitai atsisakys rusiškų dujų, mažai realu. Vokietijos, Nyderlandų pramonė be „Gazpromo“ dabar neišgyventų, tačiau tikėtina, kad Europoje susidarys atskira koalicija šalių, kurios gali atsisakyti dujų iš Rusijos.
„Yra galima tikėtis koalicijos – antidujinės rusiškos koalicijos – gimimo Europos sąjungos viduje“, – teigia G. Landsbergis.
Pasaulio žiniasklaida ir politikai Lietuvą pateikia kaip pavyzdį atsisakant rusų dujų. Bet dėmesio sulaukusi Lietuva akcentuoja rusų naftą.
„Naftos galima atsisakyti greičiau negu dujų“, – komentuoja užsienio reikalų ministras.
Kai kurios didžiosios Europos šalys kol kas neturi terminalų „Gazpromo“ dujoms pakeisti, bet rusų naftos atsisakyti galėtų.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
