Kritikai netruko sukritikuoti siūlomą B. Johnsono energetinio saugumo strategiją, teigdami, kad joje beveik visas dėmesys sutelktas į tiekimo didinimą, nedidinant energijos vartojimo efektyvumo ir nemažinant paklausos.

Dėl to, anot jų, planas nepalengvins vartotojų, susiduriančių su sparčiai augančiais komunalinių paslaugų mokesčiais, padėties ir gali pakenkti Didžiosios Britanijos įsipareigojimui mažinti anglies dioksido išmetimą kovojant su visuotiniu atšilimu.

„Tai veda JK atgal, o ne į priekį, – mano Mančesterio universiteto klimato kaitos politikos ekspertas, profesorius Matthew Patersonas. – Tai yra tiesioginis atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą, grįžtant prie senų, atgyvenusių sprendimų, orientuotų į energijos tiekimo plėtrą, ir tai daroma tokiais būdais, kurie prieštarauja JK klimato strategijai.“

B. Johnsonas pristatė strategiją praėjus trims savaitėms po pareiškimo, kad Vakarų šalys padarė „siaubingą klaidą“ nesugebėjusios atsikratyti priklausomybė nuo Rusijos energijos pe aštuonerius metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos Krymo regioną.

Tai paskatino v. Putiną vasarį įsiveržti į Ukrainą, o Europa tapo pažeidžiama Rusijos „šantažui“ dėl grasinimų nutraukti energijos tiekimą, pareiškė JK premjeras.

Naftos ir gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais šoko į viršų, pirmiausia dėl to, kad po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės padidėjo energijos paklausa, o pastaruoju metu – nerimaujant, kad karas gali apriboti tiekimą iš Rusijos.

Aukštos energijos kainos didina pragyvenimo išlaidų krizę Didžiojoje Britanijoje, kur buitinių dujų ir elektros kainos šį mėnesį išaugo 54 procentais.

Vyriausybė ketvirtadienį į šias problemas atsakė paskelbdama strategiją, kuria siekiama padidinti „ilgalaikę energetinę nepriklausomybę, saugumą ir gerovę“.

„Tai susiję su praeities klaidų pašalinimu ir užtikrinimu, kad būsime pasiruošę ateičiai“, – kalbėjo B. Johnsonas pietvakarių Anglijoje statomoje atominėje elektrinėje „Hinkley Point C“.

„Ir mes niekada daugiau nebūsime pavaldūs pasaulinių naftos ir dujų kainų užgaidoms, mes negalime tapti tokių žmonių kaip Vladimiras Putinas šantažo auka“, – pridūrė jis.

Pristatytoji strategija apima planus iki 2050 metų pastatyti aštuonis naujus branduolinius reaktorius, trigubai padidinant JK branduolinės energijos gamybą iki 24 gigavatų, arba ketvirtadaliu numatomo elektros poreikio.

Pagrindinis iššūkis siekiant šio tikslo yra sukurti dar nepatvirtintą technologiją nedideliems moduliniams reaktoriams, dydžiu nesiekiantiems trečdalio esamų reaktorių, pažymėjo vyriausybė.

Sasekso universiteto Mokslo politikos tyrimų skyriaus bendradarbis Paulas Dorfmanas (Polas Dorfmanas) kritiškai įvertino dėmesį branduolinei energijai, kuri yra brangi ir lėtai vystoma.

Jis pavadino sprendimą ir jo rengėjus „berniukais su jų žaislais“, teigdamas, kad vyriausybė pasiūlymą vaizduoja kaip magišką problemos sprendimą.

Be to, strategijoje siekiama dešimt kartų padidinti elektros energijos, gaunamos iš jūros vėjo jėgainių, gamybą, bei didinti iš sausumos vėjo jėgainių gaunamą energiją „ribotam skaičiui palaikomų bendruomenių“.

Bendruomenės pasipriešinimas apribojo sausumos vėjo jėgainių projektus, kurie šiuo metu sudaro mažiau nei 8 proc. JK elektros gamybos pajėgumų.

Vyriausybė taip pat paskelbė apie naują naftos ir dujų projektų Šiaurės jūroje licencijavimo etapą, teigdama, kad šis kuras bus labai svarbūs JK energetiniam saugumui, taip pat įgyvendinant perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios atsinaujinančios energijos.

Vyriausybė tvirtina, kad šalyje išgauta nafta ir dujos turės mažesnį anglies pėdsaką nei importuota energija.

Kiti strategijos elementai apima saulės energijos naudojimo skatinimą ir kuro elementuose naudojamo vandenilio gamybos didinimą.

Atsakydamas į kritiką, kad planas mažai padeda išspręsti dabartinę aukštą dujų ir elektros kainą, B. Johnsonas paminėjo 9 mlrd. svarų (11,8 mlrd. JAV dolerių) priemonių paketą, kuris kiek anksčiau buvo paskelbtas siekiant padėti vartotojams kompensuoti didėjančias pragyvenimo išlaidas.

„Mes jau darome labai daug, kad padėtume žmonėms apmokėti tiesiogines pragyvenimo išlaidas, ir, žinoma, ketiname padaryti daugiau“, – pridūrė jis.