„Pernai užsitęsė iki gegužės mėnesio. Šiaip šildymo sezoną kiekvienas namas gali pabaigti savo nuožiūra. Jeigu dauguma gyventojų nusprendžia, kad jau reikia baigti, jie gali išjungti šildymą, padavę prašymą. Tačiau visuotinai savivaldybė priima sprendimą, tada išjungia.
Nėra tokio griežto reguliavimo pagal temperatūrą – didelės teisės suteiktos savivaldybėms, jos sprendžia“, – „LNK žinioms“ sakė jis.
V. Lukoševičiaus manymu, Velykas dar reikėtų sutikti šiltai.
„Šių metų sąskaitos už kovą bus labai įdomios. Jos bus labai mažos visur, taip pat ir Vilniuje, nes valstybė vartotojams padovanojo PVM kompensaciją. Kadangi Vilniuje šilumos kainos buvo didžiausios, tai ta grąžintina dovana su kovo sąskaitomis bus pati didžiausia.
Sausio, vasario ir kovo kompensacija bus išminusuota iš šildymo sąskaitų ir jos bus gerokai mažesnės. Tai bus tam tikra Velykinė dovana šilumos vartotojams“, – dėstė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad jei anksčiau sąskaita siekė vidutiniškai 100 eurų, tai už tris mėnesius PVM susidarė 27 eurai.
„Jie bus išminusuoti iš kovo sąskaitos. Kovą šilumos suvartojimas buvo šiek tiek didesnis (net už vasarį), bet šilumos kaina buvo panaši. Labai grubiai kalbant, bus gerokai mažesnė sąskaita nei už vasarį“, – sakė jis.
V. Lukoševičius dar papasakojo, kad Lietuvos pajūryje pavasarį paprastai būna žvarboka – ten šildymo sezonas trunka ilgiau. Tuo metu priešingai yra rytinėje pusėje, kur kontinentinis klimato veiksnys pasireiškia anksčiau.
„Tačiau savivaldybės labiau sprendžia, kiek jos turi kompensacijoms pinigų, savo įstaigoms padengti šildymo išlaidas. Taip priima sprendimus.
Bendrai praeinantis šildymo sezonas buvo bauginantis, nes buvo dideli neapibrėžtumai, neaiškumai, pirmiausia, dėl gamtinių dujų – kokios bus jų kainos. Jos šoko beveik 5 kartus. Iš viso buvo grėsmė, kad gal jų negausime, o pikų metu, šalčiausiu laikotarpiu dujos neišvengiamai visur naudojamos.
Ačiū Dievui, šio šildymo sezono temperatūra buvo, palyginus, švelni, nebuvo ilgų atšiaurių šalčių, kurie būtų pareikalavę daug dujų. Todėl mūsų išlaidos, kiek galėjo, nėra tokios didelės“, – sakė jis.
Asociacijos vadovas dar pastebėjo, kad stipriai pabrango ir biokuras.
„Biokuras – nacionaliniai ištekliai iš vietinių miškų kažkodėl irgi pabrango du–tris kartus. Tai nuliūdino ir ieškome sprendimų, kad ateityje to nebūtų. Nacionaliniai ištekliai turėtų būti reguliuojami pagal mūsų visuomenės poreikius, o ne sekti ir uždarbiauti pagal dujų procesus, kurie vyksta tarptautinėse rinkose.
Dabar ir biokuro miestuose, kurie 100 proc. šildomi juo irgi šiluma pabrango keliasdešimt procentų“, – sakė jis.
V. Lukoševičius dar papasakojo apie kitų metų šildymo sezoną.
„Dabar šilumos gamybai apie 80 proc. naudojamas biokuras, komunalinės atliekos. Šie resursai mums Lietuvoje svarbiausi. Ieškome būdų, spaudžiame ir valdžios žmones, kad jie stabilizuotų bent jau biokuro kainas. Atliekos ir taip nelabai daug kainuoja. Kad galėtume drąsiai laukti kito sezono.
Biokuras yra laisvos rinkos produktas, jo niekas nereguliuoja ir nekontroliuoja. Jis gali iškeliauti ir į kitas šalis, kas brangiau pasiūlys. Turėdami jo, negalime pasinaudoti“, – sakė jis.
Pašnekovas svarstė, kad didelių pokyčių nebus.
„Vyriausybė pranešė, kad susitarė dėl alternatyvių dujų tiekimo kanalų, kad „Gazprom“ dujų išnykimas galbūt nepabrangins stipriai dujų, o jei dar sugebėtume biokurą suvaldyti, tai galėtume drąsiai laukti kito sezono“, – sakė jis.
Čia galima pažiūrėti LNK video:
