Anot ministro, ES tikrai galėjo užkardyti rusiškos naftos importą, būtent iš to Maskva gauna didesnes pajamas nei iš dujų, nuo kurių dalis Bendrijos šalių priklausomos labiau.
„Tikrai ES galėtų padaryti daugiau. Galima sutikti, kad iš dalies dėl dujų tiekimo Europa yra pažeidžiama. Bet kalbant apie naftos produktus, tikrai privalo būti daroma žymiai daugiau. Juolab, kad iš naftos Rusijos biudžetas gauna beveik didžiąją dalį pajamų“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Sankcijos yra silpnos ir realiai didelės įtakos Rusijos galimybei finansuoti karą Ukrainoje neturės“, – teigė jis.
Ministro nuomone, prieš sankcijas rusiškai naftai pasisako tos pačios valstybės, kurios prieštarauja ir dujų importo užkardymui. Šios šalys, pasak D. Kreivio, visų pirma siekia ne stabdyti karą Ukrainoje, o apsaugoti savus gyventojus.
Tarp tokių ES šalių dažniausiai minimos Vokietija, Austrija, Vengrija.
„Tie patys žaidėjai. Juolab, kad visi bijo staigaus naftos kainų augimo, ir čia turbūt atsiranda žiūrėjimas pirmiausia į savo vartotojus, o ne į tai, kaip sustabdyti karą Ukrainoje“, – akcentavo D. Kreivys. Jo teigimu, tų valstybių delsimas tėra „atsikalbinėjimas“, o rusiškų energetinių išteklių būtina atsisakyti kuo greičiau.
„Reikia daryti dabar, nes toliau turėsime naujas Bučas“, – savaitgalio tragediją Kyjivo apylinkių miestelyje priminė D. Kreivys.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.
Taip pat EK siūlo išplėsti asmenų sąrašą, kuriems taikomos sankcijos bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.
