Lietuvoje šildymo kainos lyginant su pernai išaugusios kone dvigubai. Prognozuojama, kad elektra šiemet galėtų brangti 50 proc., o dujos – 200 proc. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas laidoje „Iš esmės“ sako, kad kainų augimas išties turėtų būti panašaus dydžio, žiūrint į kainas, besiformuojančias didmeninėse rinkose.

Kainos kilo net 10 kartų

Dujų ir elektros kainos mūsų regione, anot pašnekovo, yra labai susijusios.

„Dujų kainų kilimas prasidėjo praėjusių metų viduryje, o aukščiausią piką pasiekė per Kalėdas. Lygiagrečiai vyko ir elektros kainų kilimas, – prisimena D. Maikštėnas. – Ši kaina yra formuojama. iš pradžių atsinaujinantys šaltiniai pateikia gamybos apimtis, o likutį užpildo iškastinį kurą naudojantys elektros generuotojai. Jų savikainoje kuras, šiuo atveju dujos, sudaro liūto dalį visos kainos. Tam, kad būtų užpildytas pagrindinis poreikis, susiformuoja galutinė rinkos kaina. Kylant dujų kainoms, visoje Europoj drastiškai kyla ir elektros kainos.“

D. Maikštėnas tvirtina, kad šiuo metu siekiama kuo labiau sumažinti kainų šoką gyventojams. Tam įvairius metodus siūlo ir Europos Komisija, skatindama vyriausybių intervenciją.

Darius Maikštėnas

Iliustruodamas didmeninių kainų sukilimo mastą, „Ignitis grupės“ vadovas teigia, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu dujų kaina didmeninėje rinkoje siekė 15 Eur už megavatvalandę. Tuo tarpu Putinui pradėjus ruoštis karui, pirmasis pilotinis energijos kainų „apsišaudymas“ įvyko dar praėjusių metų pabaigoje.

„Per Kalėdas didmeninė kaina nuo 15-20 Eur pakilo iki 160 Eur – 8 kartais. Prasidėjus karui, kaina tam tikromis dienomis viršijo 300 Eur. Ta prasme, tam tikrais laiko momentais mes turime jau daugiau nei 10 kartų didesnę kainą. Tai yra milžiniški atotrūkiai, kurie po truputį normalizuojasi. Bet kokiu atveju, tai yra labai dideli kainų skirtumai, žirklės atsidarinėja ir jas reikėtų valdyti“, – komentuoja įmonės vadovas.

Realistiškai, neapgaudinėkime savęs, kad kainų lygis bus toks, koks buvo prieš porą metų. Akivaizdu, kad išgyvensime tam tikrą sunkesnį periodą, bet tas laikas pasibaigs ir mes pilnai transformuosimės.
Darius Maikštėnas

Kiek dar kils kainos priklauso nuo to, kaip klostysis situacija rinkose bei kokius sprendimus priims reguliuotojas ir Seimas kartu su Vyriausybe, sako D. Maikštėnas.

„Iš „Ignitis grupės“ pusės mes irgi maksimaliai prisidėsime prie kainų amortizavimo, bet turime suprasti, kad vykstant karui Ukrainoje pagrindinis Rusijos ginklas yra energijos kainų karas, nukreiptas ne į Lietuvą, o visą Europą. Šis karas turi pasekmes ir nelengvą naštą prisiima visa Europos visuomenė“, – pastebi pašnekovas.

Neapgaudinėkime savęs, kad grįšime prie ankstesnio kainų lygio

Kainos, anot „Ignitis grupės“ vadovo, kurį laiką dar augs. Pašnekovas prognozuoja, kad artimiausius metus ar du turėsime „karinį kainų lygį“, o ilgajame laikotarpyje jos mažės.

„Realistiškai, neapgaudinėkime savęs, kad kainų lygis bus toks, koks buvo prieš porą metų. Akivaizdu, kad išgyvensime tam tikrą sunkesnį periodą, bet tas laikas pasibaigs ir mes pilnai transformuosimės“, – teigia D. Maikštėnas.

„Kadangi regionas dar pilnai nenulipo nuo „dujų adatos“, o akivaizdu, kad sankcijos veiks ir Europa bandys mažinti dujų vartojimą, rinkos bus nestabilios. Tikėtina, kad iškastinio kuro kaina išliks pakankamai aukšta, nebent įvyks kokia nors ekonominė krizė ir pasaulyje radikaliai sumažės energijos suvartojimas. Tokių dalykų negalima prognozuoti, bet, žiūrint į trumpalaikį periodą, akivaizdu, kad energetika kainuos. Iš kitos pusės, ta kainuojanti energetika, tikiuosi, kuo greičiau visus prabudins orientuotis į energijos taupymą, daugiabučių renovaciją, šildymo mazgų renovaciją, optimalius automobilius, elektrifikaciją. Vien per ekonominę paskatą daugybė dalykų vyksta automatiškai“, – mąsto jis.

Vis dėlto Lietuvai „Ignitis grupės“ vadovas prognozuoja šviesią ateitį. Anot jo, lietuviai moka labai greitai pasivyti ir aplenkti.

„Lietuva jau dabar vartoja mažai iškastinio kuro ir jo vartojimas kris gana radikaliai. Tarp Baltijos šalių esame vienareikšmiški žaliosios gamybos lyderiai. Tikrai tikiu, kad pasileis jūrinio vėjo projektai, atsigaus Klaipėdos uostas, jis persikvalifikuos iš rusiškų ir kiniškų daiktų vežiojimo į jūrinės energetikos įgalinimą. Europine prasme Baltijos jūra turi didžiulį potencialą vystyti energetiką. Tai reiškia, kad nuo maždaug 2030 m. šis regionas ir ypač Lietuva taps ne energijos importuotoja, o eksportuotoja. Pradžioje turbūt daugiau elektros, toliau, vystantis žaliojo vandenilio, metanolio technologijoms, ir žaliojo kuro.“

Energetikos karas prasidėjo anksčiau

Jau sausio mėnesį matėme, kad vyksta tylusis energetikos karas ir buvo labai didelė tikimybė, kad įvyks ir tikrasis karas, sako D. Maikštėnas.

„Mes karui pradėjome ruoštis dar sausio pradžioje. Todėl vasario 9 d. atvyko pirmasis neplaninis SGD krovinys iš Amerikos, kovo 9 d. – antrasis. Jam išplaukus tuoj pat bus dar vienas norvegiškas laivas, o balandžio pradžioje – dar vienas neplaninis krovinys iš Amerikos, – vardija „Ignitis“ vadovas. – Sumobilizavome visus finansinius ir logistinius resursus, kad galėtume maksimaliai užkrauti mūsų SGD terminalą vakarietiškomis dujomis.“

Pasak pašnekovo, kainos aspektu iš principo nėra svarbu, ar naudojame „Gazprom“ ar SGD dujas, nes visoje rinkoje vyrauja panašios kainos. Tačiau šiemet Lietuvoje realiai nebenaudojame rusiškų dujų ir stengiamasi kuo greičiau pildyti saugyklas Latvijoje, pabrėžia D. Maikštėnas.

„Bet svarbu žiūrėti ne tik į Lietuvą, – pastebi jis, – mes galime pasauliui paskelbti, kad jau padarėme embargą [rusiškoms – aut. p.] dujoms ir naftai Lietuvoje. Techniškai dujoms jis jau yra įvykęs, bet turime žiūrėti į visą regioną. Baltijos šalių ir Suomijos regionas tarpusavyje sujungtas vamzdžiais, čia tiekiama iš „Gazprom“ ir vienintelė alternatyva – lietuviškas terminalas. Iš jo dujas tiekiame latviams, estams ir gana sparčiai didėja poreikis Suomijoje.“

Pilnai iškastinio kuro atsisakysime po 10 metų

Lietuva savo namų darbus padarė, sako D. Maikštėnas, tačiau jų nepadarė suomiai, vokiečiai ir kitos Europos šalys.

„Prasidėjus karui Europoje galutinai suprasta tai, kas Lietuvai iš anksto buvo aišku. Dabar jau visa Europa supranta, kad regionas turi maksimaliai greitai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, ypač iš Rytų“, – akcentuoja „Ignitis“ vadovas.

Lietuva jau vieną kartą pabėgo iš Rusijos ir turėjo energetinę blokadą, primena D. Maikštėnas. Pasak jo, Lietuvai būdinga patirtis ir supratimas, kad gyvename šalia agresoriaus ir turime ruoštis hibridiniam, nekonvenciniam ir tradiciniam karui, turėti pilną energetikos šaltinių nepriklausomybę. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietijoje tokio mąstymo nebuvo.

Jeigu anksčiau vidinė Europos motyvacija buvo klimato kaita ir ilgalaikis konkurencingumas per tvarumą, dabar jau atsiranda išgyvenimo klausimas. Visi supranta, kad jeigu ir toliau kasdien už iškastinį kurą, naftą ir dujas Rusija gaus milijardus, anksčiau ar vėliau ji ir toliau plės savo kariuomenę.
Darius Maikštėnas

„Paradoksaliai dabar vyksta žaliosios energetikos revoliucija, energetikos diversifikacija ir atsijungimas nuo Rusijos bei Putino. Jeigu pandemija padarė skaitmenizacijos revoliuciją, tai karas Ukrainoje Europą, esu garantuotas, padidintu greičiu stumtels įvykdyti žaliosios energetikos revoliuciją, – mintimis dalinasi pašnekovas.

Vienareikšmiškai Vokietijoje ir kitose Europos šalyse padidintu greičiu bus stengiamasi pastatyti papildomus SGD terminalus, kad turėtume alternatyvius tiekimo šaltinius. Tačiau reikia suprasti, kad kai pakeičiam tiekimo šaltinį, tai nereiškia, kad pasikeis globali paklausa ir pasiūla. Jei atsivežame dujas, tai kažkur jų pradeda trūkti ir atsiranda rinka tai pačiai Rusijai SGD laivais ar kitomis priemonėmis jas tiekti.

Todėl tvaresnis ir išmintingesnis sprendimas sekantis po alternatyvos sukūrimo yra iš viso iškastinio kuro atsisakymas. Kaip sako ekonomistas R. Kuodis – reikia nulipti nuo dujų adatos. Nuo jos nulipti reikia šildymo sprendimuose, nuo naftos adatos nulipti reikia transporte. Pasitelkiant technologijas ir elektrifikuojant įvairias pramonės sritis, transportą, gaminant žaliąją energiją, ateityje gaminant sintetinį žaliosios energijos kurą, galima pasiekti tašką, kai Europa galėtų naudoti nulį iškastinio kuro. Tik klausimas – kada. Manyčiau, kad visiškai realu yra prie nulio prieiti 2030-2035 m., o 2-3 kartais dujų suvartojimą Europoje sumažinti labai lengvai galima ir iki 2030 m.“, – kalba ekspertas.

Iškilo egzistencinis klausimas

Europoje įvyko globalus pabudimas, sako pašnekovas.

„Jeigu anksčiau vidinė Europos motyvacija buvo klimato kaita ir ilgalaikis konkurencingumas per tvarumą, dabar jau atsiranda išgyvenimo klausimas. Visi supranta, kad jeigu ir toliau kasdien už iškastinį kurą, naftą ir dujas Rusija gaus milijardus, anksčiau ar vėliau ji ir toliau plės savo kariuomenę. Vienintelis būdas Europai išgyventi vidutiniu periodu yra visiškai atsisakyti iškastinio kuro, – pabrėžia D. Maikštėnas.

Jei anksčiau buvo kalbama apie ilgalaikį laikotarpį iki 2040-2050 m. siekiant išsaugoti planetą, dabar išgyvenimo tikslas susiaurėjo, visi suprato, kad Vakarų visuomenei išgyventi yra vienintelis kelias – iš esmės paspartinti žaliąją revoliuciją ir energetikos sektoriaus transformaciją. Manyčiau, nulis iškastinio kuro Europoje gali būti įgyvendintas 2035-2040 m.

Kai kurios technologijos tam jau dabar yra, o kai kurios ateina. Supratimas, kad Europa gali pasiekti nulį iškastinio kuro vartojimo anksčiau ar vėliau, atėjo į galvą ir Rusijos vadovybei. Jie suprato, kad dabar yra pikiniame taške, kai nacionaliniame rezerve turi daugiausiai pajamų ir dar turi nuo jų iškastinio kuro priklausomą Europą. Tačiau jie pervertino Europos minkštumą arba neįvertino ukrainiečių gebėjimo kovoti. Nesitikėjo tokios vienybės ir noro atsiriboti,“ – kalba „Ignitis grupės“ vadovas.

Kai naudoji atsinaujinančius šaltinius, iš viso mažini iškastinio kuro paklausą ir tai jau yra tvarus būdas uždaryti finansavimo šaltinius agresoriui.
Darius Maikštėnas

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad visa tai kainuos. Vidutiniame periode turėsime gyventi su aukštesniu kainų lygiu, kol visą energetiką užpildysime tik atsinaujinančia gamyba, kuri yra radikaliai pigesnė. Tačiau pokytis, pasak jo, vyks labai greitai, nes iškilo egzistencinis klausimas – ar išliks Vakarų visuomenė, ar uždominuos autoritarinės valstybės.

Didžiausia karo žala – rusų tautai

Europos Komisija praneša, kad Rusiškų dujų, anglies ir naftos būtų galima atsisakyti iki 2030 m., o dviemis trečdaliais sumažinti dar anksčiau.

Anot D. Maikštėno, tai realūs scenarijai, bet svarbu atskirti du dalykus – išteklių atisakymą ir alternatyvų naudojimą nuo žaliosios energetikos įdiegimo.

Darius Maikštėnas

„Viena – atsisakyti ir naudoti iš kitur. Tai yra tik pusė darbo ir tai neuždaro finansavimo šaltinio agresoriui. Bet Europos Komisijoje yra ir kita dalis – spartinti žaliojo kurso įgyvendinimą. Reikia kuo sparčiau nuiminėti visus trukdžius diegiant žaliąją energetiką, kad kuo sparčiau vystytųsi saulės, vėjo žemyninė ir jūrinė energetikos. Kai naudoji atsinaujinančius šaltinius, iš viso mažini iškastinio kuro paklausą ir tai jau yra tvarus būdas uždaryti finansavimo šaltinius agresoriui“, – sako jis.

Karas visiems turi savo kainą, kainuos ir mums, bet mes žinome, kur esame ir kas bus ateityje.
Darius Maikštėnas

Smarkiai nuo Rusijos priklausoma yra Vokietija. Visgi D. Maikštėnas pabrėžia, kad jiems iš dalies (trečdaliu ar per pusę) atsisakyti dujų pavyks jau metų bėgyje, o per 2-3 metus atsiras papildomi suskystintųjų dujų terminalai. Per 5-10 metų Vokietija pereis prie žalio vandenilio, žalio amonio, gyvens be iškastinio kuro didžiojoje savo pramonėje bei transporte ir tikrai išeis laimėtoja, patikina pašnekovas.

Didžiausias paskutinių 20 m. ir pastarųjų mėnesių nuostolis yra Rusijai, akcentuoja D. Maikštėnas.

„Kuo nenorėčiau šiame pasaulyje būti, tai šiais laikais būti rusu, gyvenančiu Rusijoje, – sako jis. – Ukrainiečiai turį viltį ir žinią, kuo jie taps ateityje, žiūrėdami į Baltijos valstybes ir Europą. Karas visiems turi savo kainą, kainuos ir mums, bet mes žinome, kur esame ir kas bus ateityje. Šiandienos rusui aš nepavydžiu. Didžiausia šito karo žala visų pirma yra rusų tautai.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)