EBPO vertinimu, karas Ukrainoje šiemet 1 proc. sulėtins pasaulinės ekonomikos augimą, kai anksčiau prognozuotas 5,6 proc. augimas. O euro zonos šalių ekonomikų augimas gali sulėtėti maždaug 1,4 proc., kai gruodį buvo prognozuojamas 4,3 proc. kilimas.
Organizacija įvertino ir vieną iš scenarijų – penktadaliu (20 proc.) sumažėjus energetinių išteklių importui iš Rusijos, šiemet ES šalių ekonomikų augimas sulėtėtų maždaug 1 proc., o Lietuvos – labiausiai tarp visų EBPO narių (2,5 proc., žr. 1 lentelę). Tokia prielaida daroma, remiantis didele Lietuvos priklausomybe nuo rusiškos naftos importo (2019 m. duomenys, žr. 2 lentelę).
Visgi ekonomistė atkreipia dėmesį, kad šis vertinimas rodo tik šalių jautrumą energetikos išteklių importui. Lietuvos rodiklis esą parodo, kad mūsų ekonomika yra labiau priklausoma nuo energetikos išteklių, todėl jautriau reaguoja nei vidutiniškai Europa. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalies ekonomikos augimas sulėtės, mat turime kitų alternatyvių energetikos išteklių šaltinių, aiškina „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuva poveikį pajus labiausiai
Pranešimą stebėjęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas savo įspūdžiais pasidalijo su Delfi. Politikas atkreipia dėmesį, kad Lietuva išskiriama iš visų EBPO šalių kaip labiausiai karo poveikį galinti pajusti šalis.
„Šioje EBPO ataskaitoje išskiriama pagrindinė ekonominė rizika, kuri labiausiai susijusi su Rusijos energijos eksportu į ES. Lietuva išskiriama iš visų EBPO valstybių kaip labiausiai poveikį galinti turėti valstybė. Matome 2,5 proc. (ekonomikos augimo sulėtėjimą – Delfi), palyginus su kitomis ES narėmis, kurioms tikėtinas efektas būtų tik apie 1 proc.“, – komentuoja L. Savickas.
Pašnekovo teigimu, Lietuva išskirta dėl didelės priklausomybės nuo rusiškų energetikos išteklių importo. Tai rodo ir EBPO pateikta lentelė. 2019 m. duomenys rodo, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva importuoja daug didesnę dalį rusiškų energetinių išteklių nei kitos šalys (žr. grafiką apačioje).
„Iš to, kas buvo pristatyta, matau, kad pagrindinis pjūvis – energijos ir maisto kainų kilimo įtaka, t. y. kaip paveiktų skirtingas visuomenės grupes, ypač mažesnių pajamų. Viena iš prielaidų, kodėl Lietuva išsiskiria, – priklausomybė nuo skirtingų energijos žaliavų iš Rusijos. Įvertintas energijos kainų kitimas dėl sumažėjusio rusiškos energijos importo į mūsų šalį, kaip ir į kitas valstybes“, – dėsto L. Savickas.
„Taip pat EBPO pažymi, kad būtent energijos kainos Lietuvoje turi išskirtinai didelį poveikį žemesnių pajamų gyventojams – energijos ir maisto kainų pakilimas labiausiai paveiktų Estijos, Latvijos bei Lietuvos šalis“, – priduria jis.
Ekonomistė: Lietuvos priklausomybė – pernelyg išpūsta
Vis dėlto „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė vertina, kad Lietuvos priklausomybė nuo rusiškų energetikos šaltinių – pernelyg išpūsta, mat šalis turi alternatyvių šaltinių visoms energetikos rūšims.
„Remtasi 2019 m. duomenimis. Logiška, kad mūsų „Orlen Lietuva“ daugiausia perdirbinėjo rusišką „Urals“ naftą, kadangi tai geografiškai netolimas tiekėjas, logistika patogesnė, tai natūralu, kad šio tipo naftą mūsų gamykla perdirbinėjo. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu tos naftos atsisakytų, negalėtų perdirbti kitų, nes ir „Orlen Lietuva“ atstovai teigia, kad mūsų gamykla gali perdirbinėti ir kitokio tipo naftą – arabišką ir amerikietišką. Galbūt tai nebūtų taip efektyvu kainos prasme, bet matome, kad tai – netipinės karo aplinkybės, ir vien dėl reputacinių dalykų rinkos dalyviai rusiškos naftos atsisako.
Ši Lietuvos priklausomybė – labai išpūsta, nes yra didžiulis žaidėjas, kuris sukuria apie 1 proc. mūsų šalies BVP. Natūralu, kad tos apimtys išpučia Lietuvos rodiklį, bet mes turime alternatyvių šaltinių visoms energetikos rūšims. Matome kitose šalyse labai didelę priklausomybę nuo dujų, Lietuvoje turime savo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, tos priklausomybės nėra, savo saugumo poreikį užtikriname. Tai reiškia, kad tikrai dujų turėsime, ir kaimynams tam tikrą kiekį galime užtikrinti, tai, matyt, ta priklausomybė daugiau popierinė nei iš tikrųjų“, – komentuoja ekonomistė.
Vertina, kad nuosmukio neturėtų būti
Anot jos, Lietuvos ekonomika, atsisakius ar sumažinus rusiškų energetikos išteklių importą, nuosmukio neturėtų patirti. Pašnekovė paaiškina, kad EBPO vertino tik vieną iš scenarijų: jei 20 proc. sumažėtų energetikos nešėjų importas, kaip reaguotų šalių ekonomikos.
„Tai – tik vienas iš scenarijų, kuris parodo šalių jautrumą energetikos išteklių importui. Tai nėra rodiklis, kiek sumažės ekonomika, nes neaišku, kiek sumažės energetikos nešėjų importas. Lietuvos 2,5 proc. yra jautrumo rodiklis, kuris rodo, kad energetikos ištekliams esame jautresnė ekonomika, labiau priklausomi, todėl jautriau reaguojame nei vidutiniškai Europa“, – pažymi ji.
„Šis EBPO vertinimas apskritai rodo ekonomikų priklausomybę nuo energetinių šaltinių: jei sumažėtų energetikos nešėjų tiekimas, tokiu atveju būtų patirtas susitraukimas. Bet kadangi turime alternatyvų, tai nelabai yra tikimybių, kad būtų ekonomikos sumažėjimas.
Matyt, šis grafikas labiau iliustruoja tai, kad Lietuva apskritai yra energetikos nešėjams imli ekonomika. Turime santykinai didelę pramonę nuo viso BVP, kai kurios pramonės veiklos – naftos perdirbimas ar trąšų pramonė – itin imlios energetikos nešėjams, tai natūralu, kad jei būtų patirtas šių išteklių sumažėjimas, tai paveiktų mūsų BVP. Bet kadangi turime alternatyvių būdų, kaip jais apsirūpinti, tai to nuosmukio neturėtų būti“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Pašnekovė priduria, kad Europos centrinis bankas (ECB) platino dar vieną EBPO diagramą, kurioje vertinta dujų praradimų įtaka šalies BVP. Lietuva joje esą atrodo neblogai: „Poveikis Lietuvos ekonomikai netgi būtų mažesnis nei vidutiniškai euro zonos. Taigi dėl dujų esame atsparesni nei vidutiniškai euro zona.“
Kokios priemonės palengvintų poveikį gyventojams
Anot politiko, EBPO akcentuoja tikslines priemones labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Šios ataskaitos kontekste galima aiškiai matyti, kad Rusijos karas Ukrainoje turės vieną didžiausių įtakų mūsų ekonomikai ir dėl to reikėtų labai rimtai atsižvelgti, kas rekomenduojama, ko turime imtis, kad būtume pasiruošę šiam poveikiui Lietuvos ekonomikai.
Turime ieškoti tikslinių pagalbos priemonių jautriausioms mūsų visuomenės grupėms, kurios, tikėtina, bus labiausiai paveiktos kylančių energijos ir maisto kainų. EBPO pabrėžė, kad reikia ieškoti tikslinių priemonių būtent šioms visuomenės grupėms. Tuo pačiu reikia ieškoti, kaip judėti link spartaus priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos perėjimo. Labai reikšmingas visos Europos priklausomybės sumažinimas gali būti pasiektas net per artimiausius metus, bet tam reikia reikšmingų reformų ir pokyčių“, – dėsto L. Savickas.
Pašnekovo vertinimu, kaip viena iš tikslinių priemonių galėtų būti šildymo lengvatos tam tikrai tikslinei auditorijai, priklausomai nuo situacijos ir pajamų.
„Toks efektas daug tikslesnis ir nėra išskaidomas per visą bazę, priešingai nei būtų taikomos mokestinės lengvatos, jos daugiau kainuoja, taikomos plačiai, nepriklausomai nuo individualios žmogaus situacijos“, – sako jis.
Kokios pagalbos prašo Lietuvos verslas
Paklaustas apie pagalbą verslui, L. Savickas sako, kad EBPO rekomendacijų nepateikė, tačiau pats iš verslo atstovų girdėjęs pagrindines problemas.
„Verslas kelia įvairių klausimų – tikslinė pagalba būtų verslo perorientavimo kaštai, visų pirma yra įvairios ekonomikos ministerijos priemonės, kurios gali būti administruojamos. Taip pat verslas pabrėžia daugybę poreikių paprastinti procedūras, kad procesai galėtų vykti sklandžiau.
Taip pat pabrėžė, kad tai gali reikalauti naujų kompetencijų, ne visos kompetencijos randamos Lietuvoje, jie norėtų paprastesnių procedūrų pritraukti reikiamų kvalifikacijų ir darbuotojų iš kitų šalių. Daugybė priemonių svarstomos, bet kol kas nesigirdi aiškių sprendimų, kurie būtų priimami, atliepiant verslo poreikius“, – sako politikas.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad šių EBPO prognozių nereikėtų vertinti kaip raginimo keisti Vakarų poziciją Rusijos atžvilgiu.
„Kolegos stengiasi objektyviai vertinti situaciją ir kokios įtakos galime tikėtis. Tačiau jokiu būdu iš to nereikia daryti išvadų, kad reikėtų koreguoti savo elgseną ar Vakarų pasaulio atsaką sankcijų prasme. Siekiame objektyviai vertinti, kokios valstybės, kokiuose sektoriuose kokių efektų gali tikėtis, ir pasiūlyti tinkamiausius sprendimus“, – pabrėžia Seimo narys.
Karas labiausiai paveiks maisto ir energetikos kainas
EBPO atstovų teigimų, besitęsiantis karas labiausiai paveiks energijos ir maisto kainas.
„Karas turi įtakos pasauliui dviem pagrindiniais ekonominiais kanalais: aukštesnėms maisto kainoms, kurios pakenks mažų pajamų gavėjus ir ypač besivystančias rinkas, ir energijos kainoms, kurios turės įtakos verslui ir vartotojams visame pasaulyje“, – sakė EBPO vyriausioji ekonomistė Laurence Boone.
EBPO ataskaitoje rašoma, kad prasidėjus karui Ukrainoje, Europoje smarkiai išaugo žaliavų kainos. Rusija ir Ukraina kartu sudaro apie trečdalį pasaulinio kviečių eksporto ir yra svarbios trąšų ir pramonėje naudojamų metalų, tokių kaip nikelis gamintojos. Kviečių, kukurūzų ir trąšų gamybos sutrikimai gali padidinti plataus masto bado krizę ir maisto trūkumą visame pasaulyje. Didėjančios metalų kainos gali turėti įtakos daugeliui pramonės šakų, pradedant orlaivių, automobilių ir lustų gamyba.
Rusijai tiekiant apie 16 proc. pasaulio gamtinių dujų ir 11 proc. naftos, energijos kainos itin šoktelėjo, ypač Europoje, kuri yra itin priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos: 27 proc. naftos, 41 proc. gamtinių dujų ir 47 proc. kietojo kuro importuojama iš Rusijos.
Skelbiama, kad dujų kainos Europoje dabar yra daugiau nei 10 kartų didesnės nei prieš metus, o naftos kaina per tą patį laikotarpį išaugo beveik dvigubai. Kainų šokas pakenks namų ūkiams ir sutrikdys prekių bei paslaugų tiekimą visame pasaulyje.
EBPO vyriausioji ekonomistė sakė: „Kai atrodė, kad pasaulio ekonomika pradėjo atsigauti po dvejus metus trukusios COVID-19 krizės, Europoje prasidėjo žiaurus ir viską niokojantis karas. Dar nežinome, kaip visa tai mus paveiks, bet žinome, kad tai pakenks pasaulinio atsigavimui ir dar labiau padidins infliaciją.“
Ekspertų grupė smarkiai padidino 2022 m. infliacijos prognozę (2,5 proc.) pasaulyje iki maždaug 7,5 proc. Euro zonoje ir tarp EBPO šalių infliacija augs apie 2 proc. sparčiau, nei buvo prognozuojama anksčiau.
EBPO vertinimai pagrįsti prielaida, kad per pirmąsias dvi konflikto savaites pastebėti prekių ir finansų rinkų sukrėtimai truks mažiausiai metus ir apims gilų ekonominį nuosmukį Rusijoje, kai ši susitrauks daugiau kaip 10 proc., o infliacija išaugs beveik 15 proc.
