Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje trečiadienį taip pat pasigirdo siūlymų mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) degalams, o kartu buvo perspėjimų neskubėti su drastiškais sprendimais, persvarstyti siūlymus dėl akcizų mažinimo.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pažymėjo, kad vieno sprendimo nėra, o stebint karą Ukrainoje, galbūt galima ir „susispausti“, galvoti apie efektyvumą, naudotis parama elektromobilumui.

Remdamasi Lietuvos energetikos agentūros duomenimis ji teigė, kad „Brent“ naftos kainai atpigus, degalų kainose tai neatsispindi.

„(...) Nepaisant to, kad „Brent“ naftos kaina krito, tačiau galutinė kaina vartotojams išaugo, matome, gana reikšmingą pokytį per pastarąją savaitę išaugo. Tai čia tikrai kyla klausimų“, – kalbėjo I. Žilienė.

Naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ Pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas aiškina, kad naftos kaip žaliavos kaina tik „nurodo kryptį arba trendą“ degalų kainai, bet tai nėra tiesiogiai koreliuojantys dalykai.

„(Degalų) kainą nustato paklausos ir pasiūlos santykiai. Parodyti grafikai su vienkartiniams arba spotiniams sandoriams taikoma „Brent“ naftos kaina – tai labiau yra finansinis instrumentas, kuris visiškai nesusijęs su fiziniu naftos tiekimu. Tokia nafta kaip „Brent“ apskritai neegzistuoja fiziškai. Todėl sieti finansinį instrumentą su fizinėmis degalų kainomis ir fiziniu produktu yra labai neetiška ir neteisinga“, – sakė R. Morkvėnas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorius Virgilijus Poderys tuomet paprašė „Orlen Lietuvą“ pateikti savo duomenis.

„Priekaištus turiu priimti, bet tada pasakykite, kur tuos duomenis gauti, jeigu negalite pasakyti, tai juos pateikite (...) Tada prašau tokią atitinkamą prezentaciją padarykite jūs (...) Kitaip mūsų pokalbis neprofesionalus“, – sakė V. Poderys.

Degalai, Brent
Foto: Lietuvos energetikos agentūros infografikas

Komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius teigė, kad komisija kreipsis į bendrovę dėl tokios informacijos.

„Jeigu bus kreiptasi į „Orlen Lietuvą“, mes, žinoma, pateiksime duomenis ta apimtimi, kuria bus prašoma“, – patikino bendrovės atstovas.

Rinkos dalyviai kartu teigia, kad nukritus žaliavų kainoms gali būti vėlavimas, kol šis sumažėjimas pasirodo ir galutinėse kainose.

Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas teigia, kad kainos degalinėse normalizuojasi per ilgesnį laiką.

„Ir tai nėra dėl godumo ar dar dėl kažko. Tiesiog yra tam tikra tendencija. Jeigu valdai degalinę, tu matydamas kainų svyravimus, jos kilimą (...) ta (degalų) kaina leidžiasi po kažkiek laiko. Ji koreguojasi, bet tai užima laiko. Tiek kritimo, tiek kilimo atveju“, – sakė jis.

I. Žilienė teiravosi, kiek tas vėlavimas gali trukti. Biodegalų asociacijos prezidentas teigė, kad tai gali užtrukti vieną ar dvi savaites.

„Niekas neskaičiuoja, nes jeigu ta kaina turi pastovią tendenciją kristi arba kilti, tai ta kaina atsikoreguoja per savaitę ar dvi, pagal mano ilgametį stebėjimą. Bet galų gale, suveikia rinkos mechanizmas, Lietuvoje yra labai daug degalinių ir labai nemažai degalinių savininkų. Tai čia tik mažmenos. Didmenoje turime faktiškai visiškai monopolinę padėtį, ten nėra konkurencijos“, – sakė M. Palijanskas.

Tačiau Seimo narys Jonas Pinskus stebėjosi, kad pabrangus naftai, degalai brangsta iš karto.

„Kai (žaliavos) kaina pakyla, jau mes kitą dieną matome, kad (degalų) kaina pakilo, o kai nukrenta – dvi tris savaites (degalų) kaina šauna į viršų. Labai keista, kad šito proceso niekas nereguliuoja“, – sakė Jonas Pinskus.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pabrėžė, kad ši rinka nėra reguliuojama ir kainą lemia paklausos ir pasiūlos principai. Jis prisiminė vadinamąjį „raketos ir plunksnos“ efektą: kai kainos kyla, tai labai greitai, o jeigu krenta, tai labai lėtai. Tačiau, anot tarybos vadovo, ne visada toks efektas empiriškai patvirtinamas.

„Kartais buvo pastebėtas toks efektas ir viena iš priežasčių pateikiama, nebūtinai vienintelė – tai yra susiję su vartotojų elgesiu (...). Jeigu mes žinome, kad, pavyzdžiui, nafta pabrango, galime spėti, kad pabrangs ir degalai, puolame pirkti dar pigių degalų.

Tokių puolančių pirkti yra daug, tai sukuria didelę paklausą ir pardavėjas, be abejo, gali pakelti kainą, nes gali tai padaryti. Tai nėra draudžiama“, – sakė Š. Keserauskas.

Jis pažymi, kad dabar rinkose yra didelis netikrumas ir dar bus matyti šokinėjančios kainos.

Foto: A.Stackevič nuotr.

Seimo narys Vytautas Gapšys teiravosi, kodėl negalima sugrąžinti vartotojams dalies PVM iš pabrangusio kuro kainų.

„Kodėl mes negalime labai paprastai padaryti kaip prancūzai padarė? Nuo balandžio mėnesio jie tiesiog litrui kuro taikys 15 eurocentų nuolaidą. Tas skaičiavimas, aš įsivaizduoju, pas juos labai paprastas: pabrangus kurui būna surenkama daugiau PVM, tai (...) matysi švieslentėje tokią kuro kainą, bet įsipylęs čekyje gausi nuolaidą ir kompensuos tiems pardavėjams“, – klausė V. Gapšys.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, kad skirtingos šalys taikė skirtingas praktikas, bet Lietuva PVM keitimo klausimo šiame kontekste nesvarsto.

„Pats mechanizmas, kai fiksuota nuolaida yra skiriama, kai tuo metu kuro kaina kinta, ir, atitinkamai, PVM įplaukos kinta, neužtikrina, kad tai bus biudžetui neutralus sprendimas. Finansų ministerija svarsto įvairius variantus, PVM keitimo klausimas kol kas nėra svarstomas“, – sakė viceministras.

Parlamentarė Laima Nagienė mano, kad Lietuvoje vėluojama su sprendimais dėl degalų kainų.

„Ateis balandžio mėnuo, jūs sakote, tik pateiksite paketą. Kodėl taip vėluojame?“, – sakė L. Nagienė.

Finansų viceministras teigė, kad Vyriausybė rimtai žiūri į energijos kainų šuolį. Jis teigė, kad jau pateikti trys siūlymų paketai šiais klausimais.

„Šiuo metu svarstome papildomas priemones (...) Stengiamės, kad tos priemonės būtų tikslinės. Premjerė yra įvardijusi, kad balandžio mėnesį grįšime su visu paketu, tai bus jau ketvirtasis paketas“, – sakė G. Norkūnas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad reikia ieškoti būdų, kaip mažinti, o ne skatinti naftos vartojimą.

„Akcizo ar PVM mažinimas naftos degalams – tai reiškia, būtų skatinimas daugiau vartoti naftos degalus. Ar tai atitinka Lietuvos bendrą politiką? Nesiūlau dabar didinti akcizo, kaip siūlo kai kurie ekonomistai, nes yra ir socialinė pusė šito klausimo (...), bet mums reikia duoti aiškų signalą, kad ateityje, kai naftos kainos sumažės, kad dyzelinas niekada daugiau nebekainuos 1 Eur už litrą“, – sakė M. Nagevičius.