Investuos siekiant mažinti sąskaitas
Kavinėms, viešbučiams, parduotuvėms sulaukus rekordinių sąskaitų tiek už šildymą, tiek už elektrą, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis skaičiuoja, kad jo gaunamos sąskaitos išaugo apie 3,5 karto.
„Sausį buvo sulaukta 890 tūkst. Eur sąskaitos už elektrą.
Praėjusiais metais tam pačiam laikotarpiui buvo gauta 430 tūkst. Eur sąskaita, bet šiuo metu sąkaita už sausį jau buvo mažesnė nei už gruodį. Gruodį, lyginant su praėjusiu gruodžiu, sąskaita buvo didesnė 3,5 karto“, – skaičiavo jis.
Verslininkas pasakojo, kad sulaukiant rekordinių sąskaitų, politikai verslui siūlė investuoti į atsinaujinančius energetikos šaltinius, tačiau jis čia turintis savo atsakymą.
„Buvau gavęs iš politikų tokį pasakymą, kad reikėjo pasistatyti saulės elektrinių ir gruodį būtų buvusios mažesnės elektros sąskaitos, tai galiu pavėlavęs atsakyti, kad gruodį jos elektros negamina. Sutaupyti nebūtų padėję, nes pusę metų realios naudos nėra.
Iki šiol mes turėjome du saulės elektrinių parkus, juos pasistatėme prieš dvejus metus, o šiuo metu kaip tik pasirašinėjame sutartį dar dviem ir paskui dar numatyti labai dideli projektai.
Kiek bendrai saulės elektrinės padeda sutaupyti, priklauso nuo elektros kainų. Šiuo metu mūsų turimos elektrinės nepagamina nieko, nes tam reikia turėti saulės. Galima sakyti, kad nuo spalio 15 dienos iki kovo 15 dienos, grubiai jos nieko nepagamina, tik simboliškai“, – aiškino jis.
Visgi dabar, kaip aiškino, siekdama sumažinti elektros energijos kaštus likusius mėnesius, „Norfa“ planuoja plėsti valdomą saulės elektrinių parką ir jį rengti ant parduotuvių stogų.
„Grubiai esu paskaičiavęs, kad elektros kainos riba, kartu su skirstymu, yra 12 euro centų.
Tai reiškia, kad jeigu elektra kainuoja pigiau nei 12 centų, mano nuomone, elektrinės statyti neapsimoka, o jei daugiau – apsimoka. O elektra gruodžio mėnesį matėme kainavo ir 30 euro centų, tai labai apsimokėtų, žinoma, atmetus tai, kad žiemą nėra saulės“, – juokėsi jis.
Įmonės planai – ant visų naujų parduotuvių stogų ir sandėlių pastatyti saulės elektrines.
„Faktas, kad jų dėjimas susijęs su siekiu sutaupyti, tik mes nė vienas dabar nežinome, kokia bus elektros kaina ateityje. Jeigu ji bus aukšta, sutaupyti pavyks.
Žinoma, kai dabar tokia kaina – apsimoka, kas čia žino, kaip bus ateityje“, – aiškino vadovas.
Jis pabrėžė, kad jo valdoma įmonė saulės elektrines įsirenginės iš savo lėšų ir jokių paramų valstybės neprašys.
„Atvirai pasakius, per visą savo gyvavimo istoriją, mes jokios paramos dar nesame paėmę per visus 30 metų“, – sakė jis.
Padėtų suvaldyti kainų šoką
Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat kalbėjo, kad žiūrint į dabartines elektros kainas, situacija tokia, jog saulės elektrines verslui apsimoka įsirengti net ir tuo atveju, jeigu parama nebūtų gaunama.
„Dar kalbama, kad parama net gali pristabdyti investicijas į saulės elektrines, nes žmonės tada dar lauks.
Bendrai, visgi jei parama bus, kas yra žadama, manau, kad investicijos į saulės elektrines bus daug didesnės nei yra šiandien ir tas procesas smarkiai pagreitėtų.
Visgi pats blogiausias variantas iš visų yra pasakyti, kad parama bus, bet jos neduoti, nes tada pristabdai ir tuos, kuriems dabar apsimoka įsigyti.
Bet kuriuo atveju, tai verslams padėtų suvaldyti kainų šoką, net jei tai būtų ir tik smulkusis verslas, tačiau jis sudaro didelę mūsų ekonomikos dalį“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Žada paramą
Energetikos ministerija „Delfi“ patikino, kad visgi parama saulės elektrinėms verslą turėtų pasiekti.
„Šiuo metu Energetikos ministerijoje vyksta intensyvus planavimo ir derinimo su atsakingomis institucijomis etapas. Vienas iš veiklos klausimų – saulės elektrinių vystymas. Bet kol tai tik projektai, norėtume susilaikyti nuo tikslių skaičių ir įvairių detalių“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Kad panašios paramos gali sulaukti ir juridiniai asmenys, anksčiau sakė ir energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Viešosioms įstaigoms tikrai sukonstruosime paramos mechanizmus, kuriais įstaigos ir organizacijos galės pasinaudoti. (...) Smulkiajam verslui reikės pagalbos, planuojame jam padėti. Viešosios įstaigos taip pat bus įtrauktos į mechanizmą ir tam tikrą paramą taip pat gaus“, – tuomet ELTAI sakė ministras.
D. Kreivys, kalbėdamas apie paramą saulės elektrinėms įsirengti, taip pat minėjo, kad ji būtų skiriama smulkesniam ir vidutiniam verslui, o stambesnėms įmonėms investuoti į saulės energetiką apsimoka ir be valstybės finansavimo. Tokia investicija esą atsipirktų per maždaug dvejus metus.
