„Energetikos bendrovės, laivybos įmonės, draudimo bendrovės bei bankai nenori turėti nieko bendro su Rusija, baimindamiesi neigiamų pasekmių savo reputacijai bei solidarizuodamiesi su karo agresiją patiriančia Ukraina (pagarba!)“, – savo feisbuko paskyroje rašo Ž. Mauricas.

Ekonomistas neatmeta, kad rusiškos naftos įmonės gali patirti didelių netekimų, joms net ir nepritaikius formalių sankcijų.

„Kitaip tariant, nors formaliai sankcijų Rusijos naftos eksportui nėra, realiai jos egzistuoja, nes patys rinkos dalyviai traukiasi iš Rusijos rinkos (taip pat, kaip ir daugelis kitų Vakarų šalių įmonių pvz., IKEA, H&M, Apple, Volkswagen, Intel, Airbnb ir t.t.). Jei rusiškos naftos pirkėjų greitu metu neatsiras, Rusijos naftos sektorius gali patirti milžiniškų nuostolių, nes gali tekti stabdyti naftos gavybą, o tai yra labai brangus ir techniškai sudėtingas procesas“, – aiškino jis.

Pasak Ž. Maurico, Kremliui šioje situacijoje galbūt galėtų padėti Pekinas, tačiau pastarieji veiksmai, eksperto teigimu, rodo priešingas tendencijas.

„Dalis Rusijos naftos pajėgumų gali užsidaryti ir niekada daugiau nebeatsidaryti (juolab kad Rusijai yra pritaikyti technologijų eksporto apribojimai). Kinija yra didžiausia Rusijos viltis, tačiau kol kas Kinijos bankai taip pat yra apriboję žaliavų pirkimą iš Rusijos“, – tvirtino „Luminor“ ekonomistas.

ELTA primena, kad, reaguojant į jau aštuntą dieną besitęsiančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas, tačiau ribojimai rusiškų žaliavų, tarp jų ir naftos tiekimui, kol kas nėra įvedami.

Vis tik Rusijos naftos milžinė „Lukoil“ ketvirtadienį paragino nedelsiant nutraukti kovas Ukrainoje ir tapo viena pirmųjų didžiųjų šalies įmonių, pasisakiusių prieš Maskvos invaziją į šią kaimynę.