Vertinimas buvo atliekamas remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, apimančiais 2014–2020 m. statistiką. Palyginamų 2021 m. laikotarpio duomenų dar nėra, bet vertinant pokyčius buvo atsižvelgta į pastarųjų metų viešai skelbiamą informaciją, sakoma Valstybės kontrolės pranešime.
Investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius leido sparčiai pakeisti iškastinį kurą į biokurą, iš kurio, 2020 m. duomenimis, pagaminama 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Tai daugelyje savivaldybių leido sumažinti šilumos kainas vartotojams. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus rajone tik apie 3 proc. centralizuotai teikiamos šilumos pagaminama naudojant biokurą ir šildymo kaina čia yra didžiausia Lietuvoje.
Daugiau nei pusė savivaldybių 7 metus ar ilgiau nėra atnaujinusios specialiųjų šilumos ūkio planų, todėl ateityje, toliau planuojant didinti tvarių atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą bei naujų vartotojų pajungimą, būtina užtikrinti tinkamą investicijų planavimą, patikimą šiluminės energijos tiekimą ir mažinti jos vartojimą.
Lietuvoje yra beveik 3000 km šilumos tiekimo trasų, iš kurių, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2014–2020 m. buvo atnaujinta arba naujai nutiesta beveik 541 km. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 proc. Energijos praradimo nuostoliai trasose yra neišvengiami ir jų visiškai eliminuoti neįmanoma (pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse jie vidutiniškai sudaro 12 proc.), tačiau, norint užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos energijos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtina siekti, kad šie nuostoliai būtų kuo mažesni.
Didžiausią įtaką sąskaitoms už šilumą turi suvartotos šilumos kiekis, kuris dėl pastatų energinio efektyvumo tame pačiame mieste gali skirtis kelis kartus. Apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar yra energetiškai neefektyvūs. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad griežtėjant energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimams, turi būti spartinamas viso pastatų fondo modernizavimas ir jų šildymo sistemų atnaujinimas, kad pastatai taptų energetiškai efektyvūs, o sumažėjęs suvartotos šiluminės energijos kiekis leistų sumažinti sąskaitas už šilumą.
