Ketvirtadienį „Delfi“ rašė, kad Rusijos invazija į Ukrainą sutapo su anksčiau šalyje suplanuotu izoliuoto elektros sistemos darbo bandymu. Prasidėjus susirėmimams „Ukrenergo“ ramino, kad sistema veikia stabiliai.
Pagal planą, Ukrainos sistema dirbti izoliuotai turėjo nuo vasario 24-osios iki vasario 26 dienos. Tačiau sekmadienį pranešta, kad šalis prie Rusijoje kontroliuojamos IPS/UPS sistemos nebegrįš.
Prašo avarinės sinchronizacijos
Pirmadienį ENTSO-E paskelbtame pranešime dėstoma, kad iš „Ukrenergo“ gautas skubus avarinės (angl. emergency) sinchronizacijos su kontinentine Europos elektros energijos sistema prašymas.
„ENTSO-E puikiai supranta šio prašymo svarbą. Perdavimo sistemų operatoriai skubiai įvertins visas galimybes įgyvendinti „Ukrenergo“ prašymą ir užtikrinti saugų sistemų darbą. ENTSO-E taip pat vertina išskirtines „Ukrenergo“ pastangas valdyti ir išlaikyti sistemos darbą šiais sudėtingais laikais“, – rašoma pranešime.
Paties „Ukrenergo“ tinklapyje pirmadienį skelbiama, kad šalies sistema ir toliau veikia stabiliai, visos branduolinės ir šiluminės jėgainės bei hidroelektrinės veikia stabiliai.
„Jokios kritinės infrastruktūros kontrolė nėra prarasta. Informacija apie Zaporožės atominės elektrinės užėmimą yra melaginga“, – informuoja jie.
Ukrainoje iš viso veikia keturios atominės elektrinės, pagaminančios maždaug pusę viso šalies energijos poreikio.
Ukrainos gyventojai taip pat įspėjami netikėti platinamomis melagystėmis apie galimus elektros tiekimo sutrikimus.
„Nėra jokio poreikio mažinti savo elektros vartojimą. Nereikia išjungti savo elektros prietaisų vakarais. Išlaikydami vartojimą įprastame lygyje padedate mums balansuoti sistemą“, – dėsto „Ukrenergo“.
Ten pat nurodoma, kad Ukrainos operatoriaus darbuotojai nuolat taiso pažeistas elektros perdavimo linijas. „Tai darome, kai tik atsiranda galimybė tarp mūšių“, – priduriame pranešime.
Ragina atsijungti ir Lietuvą
Ukrainos bandymas buvo pasiruošimo sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais dalis. Tai padaryti planuota 2023 metais, t. y. 2 metais anksčiau nei sinchronizacijos pabaigą yra numačiusios Baltijos šalys.
Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson sekmadienį sakė, kad sieks ENTSO-E palaikymo dėl avarinės Ukrainos sinchronizacijos.
„Tikimės, kad techninis sinchronizacijos su kontinentine Europa darbas nebus paveiktas Rusijos atakos. Tikimės, kad tai įgyvendinti galėsime kaip galima greičiau“, – ją cituoja „Reuters“.
Pirmadienį vakare vyksiančiame energetikos ministrų susitikime taip pat turėtų būti aptarta Rusijos invazijos įtaka energijos išteklių rinkoms, galimi jų tiekimo sutrikimai.
Kaip žinia, Lietuva ir kitos Baltijos šalys sinchronizuotis su Europos tinklais planuoja iki 2025 metų. Dar iki Rusijos invazijos į Ukraina buvo raginimų tai padaryti greičiau, o dabar tai vėl kartojama.
„Energetikos ministras gali kreiptis į Vyriausybinę komisiją nacionaliniam saugumui užtikrinti, prašydamas įvertinti, ar esamomis aplinkybėmis dalyvavimas BRELL sutartyje ir elektros linijos su Baltarusija nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“, – savo komentare rašo buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis anksčiau nurodė, kad esant reikalui Lietuva jau dabar galėtų veikti kartu su Vakarų Europos elektros tinklais.
Tuo metu Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, kurioje be kita ko raginama maksimaliai paspartinti Europos strateginės energetinės nepriklausomybės kūrimą nutraukiant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, taip pat – sustabdyti geopolitinius „Nord Stream 2“ bei Astravo atominės elektrinės projektus.
