Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pastebi, kad tokie kompensatoriai jau išbandyti Skandinavijos šalyse.
Didelį pirkimą teko kartoti
Kaip pasakojo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, trijų sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas svarbiausių sinchronizacijos projekto darbų.
„Šie įrenginiai yra naujovė tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse – perdavimo tinklo operatoriai iki šiol nėra jų įrengę ir eksploatavę. Todėl siekdami veikti efektyviai esant gana glaustiems sinchronizacijos terminams, pirkimus vykdėme dalimis, o pagrindiniam ir sudėtingiausiam pirkimui pasitelkėme išorinius konsultantus, kurie prisidėjo rengiant techninės specifikacijos dokumentus.
Bendra šių trijų pirkimų, kuriais buvo perkami parengiamieji projekto darbai, vertė – 3,2 mln. eurų (be PVM)“, – sakė jis.
Tuo metu Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, didysis pačių kompensatorių projektavimo, gamybos, įrengimo ir techninio aptarnavimo paslaugų pirkimas iš pirmo karto nepavyko. Ataskaitoje nurodoma, kad visos paraiškos ar pasiūlymai buvo atmesti.
Kaip paaiškina R. Masiulis, sinchroniniams kompensatoriams įsigyti „Litgrid“ skelbė tarptautinį pirkimą, kuriame pasiūlymus teikė keletas dalyvių.
„Gautuose pasiūlymuose pateikti techniniai sprendiniai neatitiko kompleksinių „Litgrid“ pirkime numatytų esminių techninės specifikacijos reikalavimų, todėl konkursas pasibaigė atmetus visus gautus pasiūlymus.
Siekdami kuo geresnio rezultato, praėjusių metų rugpjūtį paskelbėme pakartotinį sinchroninių kompensatorių pirkimą. Pirkimo sąlygos išliko tos pačios, pirkimas buvo vykdomas pagal galiojančius viešųjų pirkimų teisės aktus ir suderinus su kontroliuojančiomis institucijomis.
Vykdydami pakartotinį pirkimą, jame dalyvauti pakvietėme visus anksčiau pasiūlymus teikusius dalyvius. Pakartotinis pirkimas leido mums gauti kokybiškai geriausią rezultatą per trumpiausią laiką – 2021 metus užbaigėme sudarydami sutartį su pirkimą laimėjusia bendrove „Siemens Energy“. Pakartotinio pirkimo metu projektų vertė ir įgyvendinimo terminai išliko tokie patys – rangovai sutiko jį atlikti tokiomis pat sąlygomis ir terminais, kaip numatyta pirmojo pirkimo metu“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Pirmame konkurse dalyvavo Austrijos „Andritz Hydro“, Lietuvos „Tetas“, Švedijos ABB ir jungtinė Ispanijos bei Italijos grupė iš „TSK Electronica y Electricidad“ ir „Ansaldo Energia“. Antrą kartą konkurse liko tik italai su ispanais bei „Siemens“.
„Siemens“ atstovai konkurso kartojimo priežasčių „Delfi“ nekomentavo.
Į šį 87,7 mln. eurų (be PVM) vertės pirkimą yra įtraukti ir technologinių žinių, kurios būtinos „Litgrid“ darbuotojams, mokymai.
Atskirai dar buvo vykdomas pastočių projektavimo ir statybos konsultavimo paslaugų pirkimas. Jis užbaigtas 2022 metų pradžioje, pasirašius sutartį su pirkimą laimėjusia Italijos bendrove CESI.
„Inžinerinių konsultacinių paslaugų sutarties vertė – 0,9 mln. eurų be PVM, – sakė R. Masiulis. –Konsultantų pagalbos „Litgrid“ reikėjo atsižvelgiant į tai, kad sinchroninių kompensatorių stotys Lietuvoje bus įrengiamos pirmą kartą – tai yra išskirtinės technologijos įrenginiai, todėl jų įrengimui turėjome užsitikrinti specifinių kompetencijų pagalbą. CESI bus atsakingi už projektų peržiūrą, teiks konsultacijas visais su projektu susijusiais inžineriniais klausimais, dalyvaus projekto įgyvendinimui reikšminguose susitikimuose, gamykliniuose bandymuose ir priimant svarbiausią įrangą sinchroninių kompensatorių stotyse.“
Taigi, bendra projekto vertė, susumavus visus pirkimus – 95,3 mln. eurų (be PVM).
„Be jau išvardintų pirkimų, taip pat yra ir mažos vertės (keli tūkstančiai eurų) pirkimai, kuriais įsigyjame projektų ekspertizės ir darbo projektų ekspertizės paslaugas, kurios yra sudėtinės projektų įgyvendinimo dalys“, – pridūrė R. Masiulis.
Biudžetas – antras pagal dydį
„Litgrid“ vadovas dar pastebėjo, kad sinchroninių kompensatorių įrengimo projekto biudžetas yra antras didžiausias sinchronizacijos programos projektas po „Harmony Link“ jungties.
„Pagal iki šiol pasirašytas dotacijos sutartis, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje iš Europos Komisijos sukurtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės dviem etapais skirta bendra 77,5 mln. eurų suma.
Šių metų pradžios duomenimis, sinchroninių kompensatorių įrengimo projekto baigtumas siekė 47 proc. Planuojame, kad Lietuvoje sinchroninių kompensatorių įrengimo projektas bus baigtas iki 2024 metų pabaigos“, – nurodė jis.
Trys sinchroninių kompensatorių stotys bus prijungtos prie Telšių, Alytaus ir Neries (Nemenčinė, Vilniaus rajonas) 330 kV transformatorių pastočių.
Sinchroninių kompensatorių stotis – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis variklis su smagračių sistemomis. Tokia stotis elektros negamina, jos pagrindinė užduotis – užtikrinti reikiamą inercijos kiekį ir stabilų dažnį, kuris yra vienas svarbiausių elektros sistemos parametrų.
„Nauji sinchroniniai kompensatoriai atliks daug sistemos patikimumui svarbių funkcijų – padės mums savarankiškai valdyti dažnį, į sistemą integruoti daugiau atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, efektyviai naudotis energijos mainais su kaimyninėmis šalimis. Jų naudą pajus ir šalyje jau veikiantys elektros gamintojai“, – aiškino R. Masiulis.
Jis dar pastebėjo, kad Nemenčinėje esanti pastotė bus rekonstruojama ir atnaujinama iš pagrindų – ši rekonstrukcija yra Lietuvos elektros perdavimo tinklo dešimtmečio plano dalis, siekiant didinti perdavimo tinklo patikimumą Vilniaus regione. Vietos paruošimas sinchroniniams kompensatoriams yra šio projekto sudėtinė dalis.
Kaip žinia, šiuo metu Baltijos šalys yra IPS / UPS sinchroninės elektros energetikos sistemos dalis ir dažnis čia reguliuojamas centralizuotai, tai daro Rusijos operatorius.
Tuo metu Europoje elektros energetikos sistemos dažnis yra 50 hercų. Stabilų dažnį sistemoje įprastai užtikrina sinchroniškai besisukantys tradicinių elektrinių generatoriai, tačiau ne visa elektra sistemą pasiekia iš tokių sinchroniškai veikiančių ir inerciją užtikrinančių įrenginių. Dalis jos importuojama per nuolatinės srovės jungtis „LitPol Link“ ir „NordBalt“, dalis pagaminama, pavyzdžiui, vėjo ir saulės elektrinėse.
„Siekdami išlaikyti patikimą sistemos darbą po sinchronizacijos, jau dabar pradedame į tinklą integruoti sinchroninius kompensatorius. Šie besisukantys įrenginiai užtikrins, kad sistemos inercija išliktų pakankama net ir tuo metu, kai didelė dalis elektros energijos bus importuojama per jungtis ar gaminama vėjo ar saulės jėgainėse. Pavyzdžiui, vieno naujo sinchroninio kompensatoriaus, kuriuos planuojame įrengti, inercija atitiks dviejų veikiančių Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokų bendrą inerciją“, – teigė R. Masiulis.
Prisidės prie žaliosios energetikos plėtros
Kaip aiškino energetikos specialistas V. Radziukynas, sinchroniniai kompensatoriai, tai – sinchroninės mašinos, varikliai, prie kurių veleno yra pridėta besisukanti masė.
„Šie įrenginiai gali dalyvauti valdant įtampą elektros perdavimo tinkle, prisidėti prie sistemos inercijos.
Buvo planuojama, kad pirkimas būtų dėl maždaug 17,1 tūkst. megavatų sekundei. Tokia šių sinchroninių kompensatorių intercija. Tai ženklus dydis. Tiek visos Baltijos šalys turi užtikrinti – jos yra pasiskirsčiusios. Lietuvoje turėtų būti trys sinchroniniai kompensatoriai“, – pasakojo jis.
V. Radziukynas dėstė, kad dabar tokių įrenginių prireikė dėl atsinaujinančių energijos išteklių.
„Daug saulės ir vėjo elektrinių ateina. Tai mažesnės galios elektrinės, kurios jungiamos prie inverterių. Tuo metu tradiciniai generatoriai, kuriuose buvo besisukantis rotorius padėdavo užtikrinti sistemos inerciją. Kai rotorių nelieka, statant mažesnės galios elektrines, jungiant per keitiklius, sistemos inercija mažėja. Siekiant ją užtikrinti, statomi sinchroniniai kompensatoriai.
Kalbant apie didesnes vėjo ar saulės elektrines, yra taip vadinama dirbtinė ar sintetinė inercija, kurią galima realizuoti inverteryje. Privedamas algoritmas ir įvykus dažnio nuokrypiui, atiduodama tam tikra galia į tinklą. Inercija parodo, kaip greitai sistemoje krenta dažnis atjungus tam tikrą kiekį generacijos. Kuo inercija didesnė, tuo lėtesnis kitimo dažnis. Tai reiškia, kad sistema gali dirbti saugiau, patikimiau. Yra laiko aktyvuoti kažkokius šaltinius, pirminius ar palaikymo rezervus.
Kompensatorių veikimą reguliuotų operatorius pagal tai, kokie režimai bus elektros tinkle, pagal poreikį įjungs ar išjungs. Kompensatoriai taip pat gali palaikyti ne tik inerciją, bet įtampą (normaliu darbo režimu), optimizuoti srautus. Taip pat trumpųjų jungimų metu, kai įvyksta staigūs įtampos kryčiai, jie galėtų prisidėti prie įtampos palaikymo. Jie atiduotų į tinklą reaktyvią galią, kuri padėtų palaikyti įtampą. Tai aktualu pramonei, stambiems ir smulkiems vartotojams“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu M. Nagevičius papasakojo, kad pirmieji sinchroninį kompensatorių išbandė danai.
„Tą patį lietuviai daro dabar. Kai Danijoje daugiau nei 100 proc. elektros poreikio gamina vėjo jėgainės – kaip būtų galima apsieiti be šiluminių elektrinių tokiame režime? Ateičiai tai reikalingas projektas“, – sakė jis.
Sinchroninių kompensatorių įrengimas – vienas iš 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų. Jo tikslas – užtikrinti šalies sistemos patikimą ir stabilų veikimą. Be šio projekto darbai nuosekliai vyksta kituose projektuose: statoma nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“, stiprinamas vidinis Lietuvos perdavimo tinklas, o „LitPol Link“ jungtis – elektros vartai į Vakarus – jau išplėsta ir paruošta sinchronizacijai.
Iš viso jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.
