Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ sertifikavimą, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti. Tai buvo reakcija į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus.
Į tokį Vokietijos sprendimą socialiniame tinkle „Twitter“ skambiai sureagavo ir buvęs Rusijos Federacijos prezidentas, dabartinis Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris pareiškė, kad netrukus europiečiai turės itin brangiai mokėti už gamtines dujas.
„Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė įsakymą sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą. Na, sveiki atvykę į drąsų naująjį pasaulį, kuriame europiečiai netrukus mokės 2000 eurų už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų!“ – rašė jis.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad tokios aukštos gamtinių dujų kainos buvo pasiektos praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai buvo didelis neapibrėžtumas dėl žiemos sezono. Kaip pastebi, dabar gamtinių dujų kaina Europoje – beveik perpus mažesnė. Šiuo metu gamtinių dujų kaina rinkoje siekia 75 eurus, o pernai gruodį buvo 180 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Kaina nukrito apie 41 proc. Tai dabar maždaug turėtų būti 800 eurų už 1000 kubinių metrų. „Normali“ kaina, t. y. prieš krizę, 2018–2019 m. siekė apie 15–25 eurų už MWh. O jie įsivaizduoja, kad bus maždaug 8–10 kartų didesnės kainos. Tai nėra labai realu“, – vertina jis.
„2000 eurų už 1000 kubinių metrų – tokia kaina buvo pasiekta tik gruodžio pabaigoje. Rusija nuo gruodžio 21 d. sustabdė dujų tiekimą „Yamal“ Europos dujotiekiu, po kelių dienų ta kaina šoktelėjo. Europa nebuvo pasiruošusi žiemai, nes gamtinių dujų saugyklos buvo pustuštės, ypač Vokietijoje. Tada buvo didžiulis neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir dėl klimato sąlygų. Visa laimė, kad buvo šilta žiema. <...> Kalbama apie tokį kainų lygį, kuris yra daugiau nei 7 kartus didesnis nei JAV“, – sako Ž. Mauricas.
Vis dėlto, jo vertinimu, tikimybė, kad gamtinių dujų kainos vėl pasieks tokį aukštą lygį ir išsilaikys, nėra didelė. Pašnekovas svarsto, kad jos gali išsilaikyti tik trumpuoju laikotarpiu.
„Tokios aukštos kainos gali būti nebent trumpu laikotarpiu ir nebent tokiu atveju, jei Europa nepasiruoš kitai žiemai, ir dujų tiekimas būtų dar mažesnis nei šiuo metu. Visgi Rusijai tai nėra paprasta padaryti, nes yra ilgalaikiai kontraktai. Jų nesilaikymas gal ir galimas, jei būtų įvestos sankcijos eksportui. Tačiau tai būtų keistas sprendimas – šalis įveda sankcijas savo paties eksportui. Realiai nusipjauni šaką, ant kurios sėdi. Pakenki ir sau, ir kitam. Tačiau tai labai trumpalaikis sprendimas“, – mano Ž. Mauricas.
Paklaustas, ką tokios pakilusios gamtinių dujų kainos reikštų europiečiams, ekonomistas įvardija, kad joms išsilaikius ilgesnį laiką, elektros ir šildymo kainos būtų panašios, kokios yra šiais metais. Anot jo, kainų šuolis pakenktų abiem pusėms.
„Galbūt būtų šiek tiek didesnės (elektros ir šildymo kainos – Delfi), nes dabar iš inercijos valstybės ir įmonės kažkiek sau prisiima kainų šuolį, bet kad ilgoje perspektyvoje tokios kainos būtų – tai labai nedidelė tikimybė. Sakyčiau, tai būtų paskutinės salvės iššovimas.
Kainų šuolis pakenktų abiem pusėms – Rusijai gal net labiau, nes jis negalėtų trukti labai ilgai. Kitą žiemą gali būti tokių kainų, bet po kelių metų šalys aktyviai imsis veiksmų, ir kainų lygis sumažės. Energetikos rinkoje ilgą laiką didelių kainų negali palaikyti, nes ji labai konkurencinga. Per 2–3 metus šalys daugiau investuos į infrastruktūrą, ir pasiūla atsiras, tačiau tai nereiškia, kad kainos grįš į tą lygį, kuris buvo 2019 m., bet tikrai nebus tokios, kokios buvo pernai gruodį“, – prognozuoja jis.
„Manau, Europa labai žiūrės šiuos dalykus. Tarsis atskirai, ir su Kataru, ir JAV jau tariasi dėl suskystintų gamtinių dujų deficitinės pasiūlos, stengsis pilnai užpildyti saugyklas, imsis veiksmų, kad scenarijus nepasikartotų, nes galima sakyti, pričiupo nepasiruošusią Europą. Dar, aišku, buvo nepasiruošimo, kad kiti gamintojai, pvz., Norvegija šiek tiek prasnaudė, nes nesitikėjo, kad taip paklausa atsigaus. Tai norvegai turi potencialo padidinti savo gavybą“, – priduria ekonomistas.
Be to, kaip pastebi, Europa gali pasinaudoti ir laivų saugyklomis. Ž. Mauricas daro išvadą, kad Rusijai vis mažėja šansų spausti Europą.
„Europa gali „nusiurbti“ šiek tiek laivų nuo Azijos, pripildyti juos dujomis prieš žiemos sezoną ir jie gali plūduriuoti. Tai – dažnas reiškinys. Kai naftos rinkoje būna tokių perturbacijų, tai pilni naftos laivai tiesiog plūduriuoja ir laukia, kol kilstels kainą. Ją kilsteli, jie atplaukia, išsikrauna ir plaukia ten, kur kaina didžiausia. O kaina Europoje dėl Rusijos turbūt bus didžiausia dar keletą metų, tai čia visi ir plauks. Rusijai mažėja šansų spausti Europą, ir po 2–3 metų dar labiau sumažės ta galimybė“, – sako jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad Vokietijos sprendimas stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto su Rusija sertifikavimą, pats savaime neturės poveikio dujų kainomis. Pasak jos, dujų kaina priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties ir papildomų manipuliacijų, kurių gali imtis Kremliaus režimas.
„Nord Stream 2“, net neegzistuodamas ir neveikdamas, turi poveikį dujų kainoms, nes visada vertinome „Nord Stream 2“ kaip geopolitinį projektą, ir niekas čia nepasikeitė. Tai, kad Vokietijos vyriausybė priėmė sprendimą sustabdyti sertifikavimą, negali pakeisti to fakto, kad dujotiekis nebuvo naudojamas dujų transportavimui“, – antradienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Primename, kad Vokietijos kancleris O. Scholzas antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus.
„Tai skamba techniškai, bet tai būtinas administracinis žingsnis, todėl dujotiekis negalės būti sertifikuojamas, o be šio sertifikavimo „Nord Stream 2“ negalės pradėti veikti“, – pareiškė jis.
