Antradienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje diskutuota apie EK papildomą klimato srities deleguotąjį aktą – Taksonomiją.
„Kaip žinia, pirmasis aktas buvo paskelbtas pernai birželio 4 dieną. Jame numatyti tvarumo kriterijai plačiam spektrui ekonominių veiklų, o nauju deleguotu aktu nustatomi energetikos srities techninės analizės kriterijai, kurie nepateko į pirmąjį taksonomijos deleguotą reglamentą.
Būtent dvi naujos sritys – branduolinė energetika ir gamtinės dujos. Birželį jie nepateko į aktą – dėl branduolinės energetikos buvo toliau atliekamas mokslinis tyrimas, o dėl dujų vasarą nepavyko susitarti.
Aktu nustatomi griežti techniniai kriterijai, kuriais atvejais investicijos į gamtinių dujų ir branduolinę energetiką gali būti laikomos tvariomis. Projektas derinimui buvo pateiktas 2021 metų gruodžio 31 dieną. Valstybės narės galėjo teikti pastabas tris savaites, iki sausio 21 dienos“, – pasakojo A. Zananavičius.
Viceministras nurodė, kad Lietuva aktui pastabų neteikė, atsižvelgiant į sprendimą laikytis neutralios pozicijos.
Tuo metu „Delfi“ jau rašė, kad pasiūlymas branduolinę ir iš gamtinių dujų išgaunamą energiją vadinti „žalia“ Lietuvos Vyriausybėje sulaukė skirtingų vertinimų. Pavyzdžiui, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodė, kad tai iškreiptų visas žaliąsias investicijas. „Tai yra žalumo plovimas (angl. greenwashing) Europos Sąjungos mastu“, – sakė jis.
A. Zananavičius antradienį dėstė, kad EK deleguotą aktą koledže patvirtino vasario 2 dieną.
„Esminių pakeitimų galutinėje dokumento versijoje nebuvo. (…) Kalbant apie Lietuvos poziciją, diskusijų iš tikrųjų buvo daug. Jos kilo dėl to, kad mes iš tiesų pritariame vieningos tvarių ekonominių veiklų klasifikavimo sistemos sukūrimui, kuris padėtų skatinti žaliąsias investicijas į energetikos transformaciją. Siekiant šio tikslo, svarbu palikti ES valstybėms narėms teises savarankiškai pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių. Tam, kad šio tikslo būtų siekiama ekonomiškai efektyviausiu būdu. Niekada negalima pamiršti, kad yra būtina užtikrinti energetikos sistemos stabilumą.
Finansų ministerija, kaip atsakinga už Taksonomijos deleguoto akto poziciją, parengė ir su suinteresuotomis institucijomis (Užsienio reikalų, Aplinkos ir Energetikos ministerijomis) suderino Lietuvos poziciją dėl papildomo deleguoto akto. Pozicija skambėjo taip: atsižvelgus tiek į atominės energetikos, tiek į dujų tvarumo klausimo politinį jautrumą, siūloma formuluoti neutralią Lietuvos poziciją, ateityje išlaikant politinio pasirinkimo laisvę. Energetikos ministerija tokią poziciją palaiko“, – kalbėjo A. Zananavičius.
Jis dar priminė, kad energetikos srityje visos valstybės yra skirtinguose startiniuose taškuose.
„Manome, kad nustatyti tvarumo kriterijai yra pakankamai griežti. Tai prisideda prie žaliojo perėjimo, keičiant taršų iškastinį kurą, o ne jam trukdo.
Yra dar keli ekonominiai argumentai dėl gamtinių dujų įtraukimo į taksonomijos reglamentą. Lietuva tokiu būdu galės sėkmingiau išnaudoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo pajėgumus ir patenkinti išaugusį dujų poreikį per naują jungtį su Lenkija.
Taip pat Lietuva supranta kitų ES valstybių pasirinkimą plėtoti branduolinę energiją, kai yra užtikrinami patys aukščiausi saugos ir aplinkosaugos standartai. Lietuva šiuo metu branduolinės plėtros nėra numačiusi. Nepriklausomai nuo to, koks bus EK sprendimas dėl taksonomijos akto, Lietuva niekada nepritars nesaugių jėgainių, kaip Baltarusijoje esančios Astravo AE, veiklai“, – sakė jis.
Kaip nurodoma Europos Parlamento pranešime, kai papildomas deleguotasis aktas bus išverstas į visas oficialiąsias ES kalbas, jis bus oficialiai perduotas teisėkūros institucijoms tikrinti.
„Kaip ir kitų pagal Taksonomijos reglamentą priimtų deleguotųjų aktų atveju, Europos Parlamentas ir Taryba (kurie yra suteikę Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus pagal Taksonomijos reglamentą) turės 4 mėnesius dokumentui išnagrinėti ir, jei manys esant reikalinga, galės pareikšti prieštaravimų. Abi institucijos gali šiam nagrinėjimui paprašyti papildomų dviejų mėnesių. Taryba turi teisę atmesti pasiūlymą griežtesne kvalifikuota balsų dauguma – tai reiškia, kad jam prieštarauti turi bent 72 proc. valstybių narių (t. y. bent 20 valstybių narių), atstovaujančių bent 65 proc. ES gyventojų. EP gali pareikšti prieštaravimą, jei plenariniame posėdyje prieš pasiūlymą balsuos dauguma jo narių (t. y. bent 353 EP nariai).
Pasibaigus tikrinimo laikotarpiui ir jei nė viena teisėkūros institucija nepaprieštaraus, papildomas deleguotasis aktas įsigalios ir bus pradėtas taikyti nuo 2023 metų sausio 1 dienos“, – dėstoma jame.
Ne iš gero gyvenimo
Atsakydamas į Seimo nario Vytautos Gapšio pasiteiravimą dėl investicijų, A. Zananavičius pabrėžė, kad elektros paklausa artimiausiais metais augs, galbūt ir kartais.
„Taip pat turime pripažinti, kad negalime per naktį pakeisti visos energetikos, kuri dabar didžia dalimi paremta iškastiniu kuru. Kita vertus, turime įpareigojimą aprūpinti energija tiek, kiek reikia. Faktas, kad pasiūlymas pripažinti dujų ir branduolinę energetiką yra pripažinimas, jog mes negalime transformuoti savo energetikos sistemos į visiškai atsinaujinančią labai greitai.
Ne iš gero gyvenimo yra šis sprendimas. Visi norėtume pereiti prie išimtinai atsinaujinančios energetikos, bet kol kas neturime technologijų“, – paaiškino jis.
Viceministras dar sakė, kad pinigų trūkumas investuojant į atsinaujinančią energetiką šiuo metu nėra problema.
„Rinkose pinigų yra pakankamai. Problemos yra reguliavimo ir aplinkosaugos srityse, kur reikia padirbėti, kad pasiektume atitinkamą proveržį atsinaujinančioje energetikoje. Turime užtikrinti lanksčią generaciją, kurią šiandien gali užtikrinti praktiškai tik dujos ir branduolinė energetika, – sakė jis. – Žaliosios energetikos kainos gali kilti, dėl to mažėtų jos konkurencingumas. Yra RRF (ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – „Delfi“) pinigai, struktūrinė parama.
Jei finansavimo pradėtų trūkti, dar yra Europos investicijų bankas, kurio pagrindinė kryptis yra žalioji pertvarka. Dėl to finansinių sukrėtimų nematome. Lietuvoje reikėtų koncentruotis į teisinę bazę, kad pašalintume nepagrįstas kliūtis atsinaujinančios energetikos plėtrai.“
A. Zananavičius nurodė, kad Lietuvoje gali prireikti papildomų generacijos pajėgumų.
„Turime pagalvoti labai atsakingai, ar prieštaraudami pasiūlytam teisės aktui kartais nešausime sau į koją, jei po metų mums reikės kažkokį dujinį įrenginį pasistatyti. Šioje vietoje Lietuvos situacija saugumo prasme skiriasi dramatiškai nuo kitų Europos valstybių, nes turime alternatyvią galimybę apsirūpinti dujomis ir nebūtinai rusiškomis.
Lietuva negali statyti branduolinių reaktorių, nes mūsų suplanuotos jungtys su Vakarų Europa bus per silpnos juos išlaikyti. Iš branduolinių technologijų vienintelė įmanoma yra mažieji moduliniai reaktoriai, kurių šiandien dar nėra patvirtintų“, – sakė jis.
Viceministras dar pridūrė, kad viename oficialiame Europos dokumente nurodoma, jog Lietuvai reikės 155 megavatų papildomos stabilios generacijos.
Tuo metu Seimo nariai Zigmantas Balčytis ir Kęstutis Masiulis ragino vis dėlto atnaujinti diskusijas apie branduolinės energetikos plėtrą Lietuvoje.
„Apie branduolinės energetikos galimybes reikia pradėti šnekėti. Jei ruošiamės 2030 metams, reikia tai daryti iš anksto. Palaikyčiau, kad politikai kartu su specialistais domėtųsi, formuotų darbotvarkę strategiškai“, – sakė K. Masiulis.
