Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad mažindama akcizų ar PVM tarifus Lenkija pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Jo nuomone, naftos kaina galėtų kristi antroje metų pusėje, jeigu augtų jos pasiūla ir ypač jei JAV didintų investicijas į skalūnų naftos gavybą.

Didėjant nuogąstavimams, jog Rusija artimiausiu metu įsiverš į Ukrainą, naftos kainos praėjusį pirmadienį pasiekė didžiausias aukštumas nuo 2014 metų rugsėjo, tačiau vėliau šią savaitę jos kiek nukrito.

Naftos kainas didina auganti paklausa bei nekintanti pasiūla

Pasak N. Mačiulio, naftos kainas didina ne tiek įtampa dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, bet kylanti degalų paklausa, nukritusi per pandemiją, bei nedidėjanti pasiūla.

„Yra fundamentalių priežasčių, susijusių su paklausa ir pasiūla. Paklausa atsigavo sparčiau nei buvo tikėtasi. Gyventojai noriai ir toliau keliauja po pasaulį, nepaisant egzistuojančių suvaržymų ir apribojimų. Daugiau kuro sunaudoja ir krovininiai lėktuvai dėl to, kad prekių paklausa visame pasaulyje yra išaugusi“, – BNS teigė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, jog šiemet naftos paklausa turėtų pasiekti 100 mln. barelių per dieną – daugiau nei buvo iki pandemijos. Tuo metu naftos gavyba ir jos pasiūla, pasak N. Mačiulio, toliau išlieka ribota.

„OPEC+ valstybių, tai yra OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija – BNS) kartelio bei Rusijos pasiūla yra apribota. Ji buvo sumažinta pandemijos metu, dabar po truputį yra vystoma, bet nepakankamai, kad būtų pasivejama paklausa“, – aiškino ekonomistas.

Nerijus Mačiulis

Trylika OPEC narių bei dešimt sąjungininkių, įskaitant Rusiją, 2020 metais smarkiai sumažino naftos gavybą, kai prasidėjus pandemijai smarkiai krito kainos. 2021 metais OPEC+ pradėjo didinti gavybą – po 400 tūkst. barelių per parą kas mėnesį, dėl tokio pat didinimo šalys dar kartą susitarė vasarį.

Visgi, pasak užsienio analitikų, kai kurioms narėms nepavyko padidinti gavybos, tuo metu kitos narės to daryti nenori.

Dar viena N. Mačiulio įvardyta augančių naftos kainų priežastis – per pastaruosius metus sumažėjusios investicijos į jos gavybos plėtrą.

„Pavyzdžiui, JAV skalūnų naftos gavyba užsiimančios įmonės daug atsargiau užsiima plėtra ir dėl to pasiūla taip neišaugo, kaip buvo padidėjusi, pavyzdžiui, maždaug 2015 metais, kuomet prieš tai buvo skalūnų naftos gavybos bumas“, – teigė ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, įtampa, kylanti dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, labiau lemia ne naftos, bet gamtinių dujų kainą. Tuo metu naftos kainos, anot jo, dar labiau galėtų kilti ne dėl paties Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bet dėl Vakarų valstybių Rusijai pritaikytų sankcijų.

„Pasaulyje yra daugiau valstybių, išgaunančių naftą ir galinčių ją tiekti Europai ar kitiems pasaulio regionams. Tai nėra labai tiesiogiai nuo šio geopolitinio konflikto priklausoma žaliava“, – svarstė N. Mačiulis.

„Jeigu būtų uždrausti atsiskaitymai su Rusijos įmonėmis JAV doleriais, tuomet galėtų sutrikti naftos tiekimas iš Rusijos. Dėl to nukentėtų, aišku, visu pirma Rusija, bet tai galimai pakeltų ir pasaulines naftos kainas“, – pridūrė jis.

Artimiausiu metu degalų kainos nemažės

Pasak kainas sekančio portalo pricer.lt įkūrėjo Arūno Vizicko, naftos kainos tiesiogiai atsispindi degalų kainose, o jos Lietuvoje vasario mėnesį ir toliau augo.

Arūnas Vizickas

„Aišku, dar prie viso to yra akcizai, PVM, perdirbėjo dalis, bet augančios kainos padidina didmeninę kainą, o didmeninė kaina padidina kainą degalinėse“, – BNS sakė A. Vizickas.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigia, kad nafta sudaro mažiau nei 25 proc. galutinės degalų kainos ir degalinių švieslentėse tiesiogiai neatsispindi.

„Degalinės ne kasdien perka savo atsargas. Daug kas yra su tam tikru užlaikymu, kad ir kainodara su tiekėjais (...) yra ne padieniui sudėliota, yra mėnesio vidurkiai. Kitas dalykas – klausimas, kiek tų produktų degalinių tinklų valdytojai užsiperka atsargoms vienokia ar kitokia kaina“, – BNS aiškino E. Cicėnas.

Vis dėlto, jo teigimu, atsižvelgiant į augančią paklausą bei Vyriausybei neketinant mažinti mokesčių degalams, artimiausiu metu jų kainų mažėjimo tikėtis nereikėtų.

„Jeigu paklausa išliks, tai turbūt sunku tikėtis, kad bus kažkokia kainų korekcija žemyn (...) OPEC šalys žaliavinės naftos išgavimo didinti neplanuoja, kvotos nepadidintos, tai prielaidų, kad būtų kažkoks žymus pigimas artimiausiu laiku, turbūt nėra“, – teigė E. Cicėnas.

Užsienio analitikai įspėja, kad naftos kainos dėl galimų tiekimo iš Rusijos sutrikimų gali pakilti iki 100 JAV dolerių už barelį ar dar aukščiau.

Pasak N. Mačiulio, toks scenarijus galimas tik tuo atveju, jeigu tarp Rusijos ir Ukrainos iš tiesų įvyktų karinis konfliktas. Tačiau, jo teigimu, jei JAV padidėtų investicijos į skalūnų naftos gavybą, ji didėtų ir kituose pasaulio regionuose, antroje metų pusėje būtų tikėtinas kainų sumažėjimas.

„Žiūrint į pasiūlos dinamiką, ypač jeigu padidėtų investicijos į skalūnų naftos gavybą Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai naftos kaina turėtų sumažėti ir priartėti prie 80 JAV dolerių už barelį antroje šių metų pusėje“, – sakė N. Mačiulis.

Tačiau, pasak A. Vizicko, atspigusi nafta nebūtinai galėtų greitai sumažinti degalų kainas: „Čia yra šito verslo niuansas, kad brangimas iš karto pasijaučia, o pigimas ne iš karto“.

Siūlo sekti Lenkijos pavyzdžiu

Lenkijai nuo vasario pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams sumažinus nuo 23 proc. iki 8 proc., ypač sumažėjo klientų Lietuvos pasienyje su Lenkija esančiose degalinėse. Tuo metu verslo klientų, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo E. Cicėno teigimu, pradėjo mažėti dar gruodį – prieš sausio 1-ąją Lenkijoje įsigaliojant sumažintiems akcizams degalams.

E. Cicėnas įsitikinęs, jog Lietuvos Vyriausybė turėtų reaguoti į Lenkijos veiksmus ir taip pat mažinti degalų mokesčius.

„PVM turbūt labiau į vartotojų segmentą žiūrint suveiktų, bet, mūsų nuomone, tai didžioji bėda yra akcizo klausimas. Kai akcizas Lenkijoje yra mažesnis, tai verslo klientams, didiesiems vežėjams, tai yra tiesioginė paskata piltis degalus Lenkijoje – jie tą ir daro ir moka akcizo mokestį Lenkijai“, – kalbėjo E. Cicėnas.

„Pasekmė bus vienareikšmiška – tie didžiuliai kiekiai, ką nupirktų mūsų vežėjai Lietuvoje, numigruos į Lenkiją. Tai yra šimtai milijonų eurų ir tam Lietuvos biudžete nėra pakaitalo“, – pridūrė jis.

Pricer.lt įkūrėjas A. Vizickas taip pat sutinka, kad Vyriausybė turėtų imtis priemonių suvaldyti degalų kainas.

„Bet kurioje šalyje ir sferoje verslas turi būti konkurencingas. Jeigu imsime valstybes, tai jos irgi turi būti konkurencingos bent jau su savo kaimynais. Jeigu vyksta tokie pokyčiai, jeigu nori išsaugoti savo šalies ir verslo konkurencingumą, reikia galvoti apie kažkokias priemones“, – teigė jis.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis nepritaria siūlymams sekti Lenkijos pavyzdžiu. Jo teigimu, mažindama tarifus degalams, Lenkija pažeidžia Europos Sąjungos teisę ir už tai gali sulaukti baudų.

„Tai, ką padarė Lenkija, yra nelegalu, tai visiškai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Europa juda link žalesnės ekonomikos ir apmokestina iškastinį kurą, jo vartojimą. Mažinti akcizus ar PVM iškastiniam kurui yra visiškas nesusipratimas ir manau, kad Lenkija neišvengs už tai baudų“, – tvirtino N. Mačiulis.

Lietuvoje šiuo metu degalams taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas, be to, bešviniam benzinui taikomas 466 eurų už 1000 litrų, turinčiam švino – 579,24 euro, o dyzelinui – 372 eurų akcizas.

„Pricer.lt“ duomenimis, vasario 14 dieną A95 benzino kaina Lietuvos degalinėse svyravo nuo 1,42 iki 1,55 euro, dyzelino – nuo 1,38 iki 1,50 euro.

Tą pačią dieną Lenkijos Balstogės mieste mažiausia A95 benzino kaina buvo 1,16 euro, dyzelino – 1,17 euro.

Vasario 14 dieną balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ buvo išaugusi iki 96,48 JAV dolerio už barelį. Tuo metu kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) padidėjo iki 95,46 JAV dolerio.

Penktadienį ryte naftos kainos buvo sumažėjusios atitinkamai iki 92,44 ir 91,09 JAV dolerio už barelį.