Tuo metu Aplinkos ir Energetikos ministerijos artimiausiu metu žada pasiūlyti naujas finansines paskatas, peržiūrėti teisinę bazę bei panaikinti biurokratinius barjerus.

Vyriausybei pasiūlius centralizuotam šildymui laikinai įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip amortizuojant išaugusias šildymo kainas gyventojams, verslui jokių kompensacijų nenumatyta. Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad geriausias „vaistas“ verslui – nuosava atsinaujinanti energetika.

Daugelis BNS kalbintų verslo atstovų sutinka, kad ilguoju laikotarpiu investicijos į ją išspręstų išaugusių energijos kainų problemą, tačiau čia iškyla kliūčių, kurių viena – nepakankamas finansavimas.

Dabar į valstybės paramą pretenduojančioms vėjo ar saulės jėgaines įsirengusioms arba jų dalį įsigijusioms įmonėms pinigai išmokami tik įgyvendinus projektą.

Norėtų paramos iš anksto, o ne kompensacijų

Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, būtent pastaroji aplinkybė ir gali atbaidyti dalį įmonių naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.

„Tam tikra dalis žmonių gali sau leisti užsisakyti tuos penkis ar dešimt kilovatų (...), bet čia yra tik kompensacija. Reikia turėti tuos pinigus. (...) Žinant, kokia čia buvo smulkiame ir vidutiniame versle situacija, ir karantinai, ir galimybių pasai, tai įmonės yra finansiniu požiūriu nukraujavusios“, – BNS kalbėjo D. Matukienė.

Jos manymu, paramos programos turėtų numatyti ne kompensacijas, o iš anksto skiriamą paramą.

Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tam reikia garantijų.

„Mes norime maksimalių garantijų, kad pinigai bus panaudoti tikslingai ir kompensuojame įsirengus projektą – tokia yra tvarka. Čia toks saugiklis įdėtas“, – BNS teigė S. Gentvilas.

Neturintiems pakankamai lėšų ministras siūlo bandyti tartis su jėgainių rangovais dėl galimybės atsiskaityti išsimokėtinai.

„Man atrodo, teikia tie patys saulės jėgainių tiekėjai išsimokėjimo tvarka. Nėra taip, kad labai čia avanso prašo. (...) Aš manau, čia susitarimo klausimas su įrangos instaliuotoju, kad jis lukteltų po įrengimo“, – sakė S. Gentvilas.

Pasak D. Matukienės, smulkiojo ir vidutinio verslo taryba Vyriausybei, Seimui ir prezidentui neseniai pateikė pasiūlymą sudaryti sąlygas atsinaujinančios energetikos projektus verslui įgyvendinti kartu su bendruomenėmis ir teikti jiems finansavimą. Atsakymo iš institucijų ji teigė kol kas negavusi.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė šioje srityje pasigedusi dėmesio būtent viešbučių sektoriui, situaciją dar labiau komplikuoja pandemijos metu jo patirti nuostoliai.

„Žinoma, ypač kai nėra turistų ir kai yra milžiniškos skolos, tai tikrai verslas galėtų pasiimti dar paskolų ir pasistatyti (atsinaujinančios energetikos įrenginius – BNS)“, – BNS ironizuodama sakė E. Šiškauskienė.

„Čia RRF (ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – BNS) sakė užpils pinigais, čia žalia energija ir visa kita... Kol kas mes nematome jokių postūmių ir nematome, kad įmonės labai būtų įtrauktos į tą atsinaujinančią energetiką“, – pridūrė ji.

Daugiausia diskusijų dėl vizualinės taršos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir saulės modulių gamintojos „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius teigia, jog pramonės įmonės, esant dabartinėms elektros kainoms, galėtų investuoti be valstybės pagalbos. Tačiau situaciją, pasak jo, komplikuoja centrinės valdžios bei savivaldos sudaromos biurokratinės kliūtys.

„Šiandien atsakingai galiu pasakyti, kad norimų investuoti į vėjo ir saulės energiją pinigų tiek iš užsienio investuotojų, tiek iš vietinių yra apie 1,2–1,5 milijardo. Ir jeigu tų pinigų neužlaikysime, juos greitai būtų galima investuoti į Lietuvos energetikos ūkį“, – BNS sakė V. Janulevičius.

Su biurokratinėmis kliūtimis, pasak V. Janulevičiaus, susiduriama norint įgyvendinti tiek saulės, tiek vėjo projektus. Pasak jo, jei smulkiajam ir vidutiniam verslui užtektų saulės energijos, stambiųjų pramonės įmonių pagrindas būtų vėjo jėgainės.

Pramonininkų atstovo teigimu, daugiausia diskusijų kyla dėl to, kas yra vizualinė tarša.

„Turi būti tos normos, apsauginės zonos, bet pasižiūrėkime, kas yra Europoje, toje pačioje Vokietijoje. Lyginkimės prie tų šalių, kuriose vėjo jėgainė arba saulės jėgainė yra vos ne miesto centre gražiai integruotas daiktas arba bent jau visose autostradose ar greitkeliuose, kiek važinėjame, matome. Tarkime, Hamburge vėjo jėgainė stovi uoste, prie didžiausių tiltų, kur niekam nekliudo“, – pasakojo V. Janulevičius.

„Lietuvoje visą laiką kalbama, kad tai yra baisu, kad tai yra negražu, kad tai yra vizualinė tarša. Ir tas senamadiškas požiūris, kad atsinaujinantys energijos ištekliai yra vizualinė tarša, šiandien didžiąja dalimi stabdo investicijas visose savivaldose“, – pridūrė jis.

Vėjo energetikos „audrą“ iki pavasario neseniai žadėjęs įsukti aplinkos ministras S. Gentvilas BNS teigė, kad biurokratiniai suvaržymai bus švelninami. Pasak jo, pavasarį Seimui turėtų būti pateiktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos, kuriose vėjo jėgainių įrengimas bus reglamentuojamas atsižvelgiant į poveikį aplinkai, o ne įrenginio galią, kaip yra dabar.

„Dabar yra (reglamentuojama – BNS) pagal galingumą, nors tas pats stiebas gali būti du kartus aukštesnis, bet su ta pačia galia. (...) Poveikis aplinkai dažniausiai priklauso nuo aukštingumo, šešėlingumo, triukšmingumo, paukščių migracijos ir kitų dalykų. Visu pirma persiorientuosime nuo galios link kitų parametrų“, – BNS teigė S. Gentvilas.

Ministro teigimu, iki vasario pabaigos taip pat turėtų būti patvirtintas vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžių žemėlapis, padėsiantis išvengti nesusipratimų vertinant įrenginių poveikį aplinkai.

„Mes Lietuvos mastu išleidžiame žemėlapį, kur yra saugomos teritorijos, piliakalniai (...), kas yra vaizdingas kraštovaizdis, o kas – nevaizdingas. Nes dabar būdavo labai subjektyvu – tiek valstybės tarnautojai, tiek bendruomenės labai apeliuodavo į tai, kas gražu, o kas negražu“, – aiškino S. Gentvilas.

Ministras, be to, žada, jog iki vieno migracijos sezono netrukus bus sutrumpintas prieš įrengiant vėjo jėgaines privalomas atlikti paukščių monitoringas.

„Vėjo energetikos plėtra neproporcingai yra apsunkinta dėl paukščių monitoringo, todėl mes pereisime dabar į vieno sezono monitoringą nuo to dvejų-trejų metų monitoringo, kas buvo iki šiol reikalaujama“, – sakė S. Gentvilas.

Pasak ministro, pavojus gamtai dėl to nepadidės, nes bus nustatytos papildomos prevencinės priemonės.

„Nustačius teisingas prevencines priemones, tokias, kaip videokameros, automatinis stabdymas pamačius paukščius arba šikšnosparnių prieigose (...), ir gamta bus apsaugota, ir vėjo energetikai nebus sudaryta trukdžių“, – tvirtino jis

S. Gentvilas taip pat tikino, jog sausį Seimui priėmus Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, pagal kurias įmonėms, planuojančioms statyti didesnes nei 0,5 megavato (MW) galios saulės elektrines, nebereikės jų numatyti teritorijų planavimo dokumentuose, iki birželio pabaigos ant pramoninių pastatų stogų turėtų atsirasti iki 100 MW galios jėgainių.

Energetikos ministras D. Kreivys vasario pradžioje sakė, kad staigus atsinaujinančių išteklių augimas skatina peržiūrėti, jo teigimu, pasenusią teisinę bazę, todėl šiuo metu rengiamas pakeitimų paketas, kuris leistų padvigubinti šios energetikos apimtis. Ministras anksčiau BNS teigė, jog paketas bus parengtas vasario antroje pusėje, o Seimui pristatytas pavasario sesijoje.

Žadama dar 128 mln. eurų paramos

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis abejoja, ar vienas pats verslas galėtų padengti visus savo energijos poreikius. Pasak jo, pajėgumų vystymu turėtų rūpintis patys elektros gamintojai ir tiekėjai.

„Tikriausiai yra naivu tikėti, kad su saule verslas sugebės pasidengti visus poreikius. Taip, dalis verslo tai gali (...) Vis tiek pajėgumus turi vystyti tie, kas gamina elektrą, ir pardavinėti ją pigiau tiems, kas ją vartoja. Čia nebus taip, kad kiekvienas mes pasigaminsime“, – BNS svarstė jis.

Pasak A. Romanovskio, svarbus elementas skatinant verslo perėjimą prie atsinaujinančios energetikos – sausį Seime užregistruotos Pelno mokesčio įstatymo pataisos – jomis siūloma taikyti nulinį tarifą pelnui, panaudotam investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius.

Aplinkos ministerijos teigimu, pernai Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 424 paraiškų už 11,6 mln. eurų gauti dalinį, iki 30 proc. finansavimą saulės elektrinėms įrengti arba daliai jų įsigyti jėgainių parkuose.

Energetikos ministerija pernai mažos galios vėjo ir saulės elektrinių projektams 40 pareiškėjų paskirstė 11 mln. eurų, į šią paramą galėjo pretenduoti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, žemės ūkio bendrovės ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos. Tokį pat konkursą, kuriam preliminariai numatyta daugiau nei 3 mln. eurų, ministerija planuoja ir šiais metais.

Ministerija vasarą taip pat žada inicijuoti juridiniams asmenims skirtą europinio RRF fondo priemonę saulės ir vėjo elektrinėms bei kaupimo įrenginiams – tam planuojama skirti apie 128 mln. eurų.

Pasak Energetikos ministerijos, siekiama, kad 2030 metais saulės elektrinės generuotų 2 gigavatus (GW) elektros, sausumos vėjas – 3,6 GW, jūrinis vėjas – 1,4 GW, o visų šių išteklių dalis sudarytų 90 proc. galutiniame vartojime elektros sektoriuje bei 70 proc. – šilumos sektoriuje.