Iki vasario 11 d. kiekvienas Lietuvos gyventojas galėjo prašyti valstybės finansuoti dalį kainos privačiai saulės elektrinei įsirengti arba pajėgumams nutolusioje elektrinėje įsigyti.
Siekiant paskatinti gyventojus įsirengti saulės elektrines, Vyriausybė iš viso skyrė 40,4 mln. eurų, o Energetikos ministerija skaičiavo rekordinį paraiškų skaičių – finansavimo prašė per 18 tūkst. fizinių asmenų. Vasarą planuojamas dar vienas analogiškas kvietimas, tam bus skirti bent 10 mln. eurų.
Kad panašios paramos gali sulaukti ir juridiniai asmenys, praėjusį antradienį lankydamasis Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Viešosioms įstaigoms tikrai sukonstruosime paramos mechanizmus, kuriais įstaigos ir organizacijos galės pasinaudoti. (...) Smulkiajam verslui reikės pagalbos, planuojame jam padėti. Viešosios įstaigos taip pat bus įtrauktos į mechanizmą ir tam tikrą paramą taip pat gaus“, – tuomet sakė ministras.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, kai elektros kainos rinkoje viršija rekordus, bet kokios priemonės padėti verslui užfiksuoti elektros kainą yra tikslingos. Pasak jo, rinkos sąlygomis elektrą perkančioms įmonėms energija kainuoja 40–50 ct/KWh. Palyginimui, nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai už visuomeninį tiekimą moka fiksuotus 16,8 cento už kilovatvalandę.
„Bet kokią paskatą užfiksuoti elektros kainą ir mažinti CO2 emisijas mes remiame“, – Eltai sakė V. Janulevičius.
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad tokia paskata verslą skatintų dar sparčiau pereiti prie atsinaujinančios energetikos, kadangi įmonių motyvacija tapti gaminančiais vartotojais – milžiniška.
„Verslas iš tiesų naudosis ir labai greitai pateiks paraiškas, jei tokia galimybė bus“, – Eltai teigė M. Dubnikovas. Jis sutiko, kad tokį entuziazmą lemia rekordinės energijos kainos.
„Verslai šiandien tikrai turi milžinišką motyvaciją spręsti energetinius klausimus – gavo sąskaitas sausio mėnesį ir suprato, kad elektros energija pabrango 3–5 kartus“, – Eltai teigė M. Dubnikovas ir tęsdamas akcentavo, kad daliai įmonių nebeišgalint pakelti energijos kainų naštos, kyla ir galutinės prekių kainos.
„Šiandien dalis verslų padėtis yra tikrai nepavydėtina. Reikia suprasti, kad elektros energija sudaro, priklausomai nuo produkcijos, apie 5–10 proc. visos produkcijos savikainos. Tas lemia, kad produkcija automatiškai turės brangti 15–20 proc. vien tik dėl elektros kainos padidėjimo“, – paaiškino ekspertas.
Parama būtų efektyvi tik smulkiam ir vidutiniam verslui
D. Kreivys, kalbėdamas apie paramą saulės elektrinėms įsirengti, taip pat minėjo, kad ji būtų skiriama smulkesniam ir vidutiniam verslui, o stambesnėms įmonėms investuoti į saulės energetiką apsimoka ir be valstybės finansavimo. Tokia investicija esą atsipirktų per maždaug dvejus metus.
V. Janulevičiaus nuomone, paskata neabejotinai labai padėtų mažesnėms bendrovėms.
„Nes jie tokiu būdu ne tik sutaupytų elektros kainos, bet ir užsitikrintų 20–30 metų konkurencingą elektros kainą“, – teigė LPK prezidentas. Vis tik jis linkęs abejoti, ar tokia parama būtų naudinga vidutinio-stambaus verslo bendrovėms.
„Greitai įsirengti saulės elektrinę stambioms ir vidutinėms įmonėms, matyt, būtų sudėtinga, nes jei jie vartoja daug elektros, reikia daug iš karto statyti“, – nurodė V. Janulevičius.
Jo teigimu, visiškai patenkinti stambiųjų pramonės įmonių elektros poreikį vien atsinaujinančia energetika Lietuvoje kol kas nėra pajėgumų. Nors per pusantro šimto stambiųjų pramonininkų jau tapę gaminančiais vartotojais, saulės generuojamos energijos gamybos tempams palaikyti nepakanka.
„Šiandien turime apie 160 stambių įmonių, kurios ant savo stogų jau sumontavo (saulės elektrines – ELTA). Sandėliai visiškai apsirūpina elektra, kadangi dideli plotai ir sąlyginai mažai vartoja. O gamybinės įmonės dažniausiai pasidengia tik administracinius kaštus, nes tiesiog tokių elektros pajėgumų nėra“, – teigė V. Janulevičius.
Savosios elektrinės tenka laukti iki 1,5 metų
Galimybes įmonėms pačioms gamintis elektros energiją iš nutolusių saulės elektrinių siūlančios bendrovės „Green Genius“ pardavimų vadovas Karolis Proscevičius Eltai sakė, kad susidomėjimas atsinaujinančios energetikos galimybėmis pradėjo augti 2019 m., Seimui įteisinus geografiškai nutolusias saulės elektrines. Vis tik, taip pakilus elektros kainoms, anot jo, aktyvumas dar labiau išaugo.
„Dabar labai suaktualėjęs klausimas“, – sakė jis.
„Green Genius“ atstovo teigimu, iki šiol įmonių siekis įsirengti saulės elektrines išaugdavo atsiradus kvietimams finansinei paramai gauti, pavyzdžiui, pagal Lietuvos verslo plėtros agentūros administruojamą ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą programą „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“.
„Aktyvumas buvo susijęs su paramomis. Yra parama – aktyvumas yra, nėra paramos – nėra aktyvumo. Dabar ir su parama labai didelis aktyvumas, be paramos – irgi didelis aktyvumas yra. Tas pasikeitė“, – sakė K. Prosčevičius.
Jo teigimu, „Green Genius“ turi per 100 verslo klientų, kurių bendra įsigytų nutolusių saulės elektrinių galia viršija 50 MW. Tai daugiausia vidutinės ir smulkios įmonės, tarp kurių yra nekilnojamojo turto, prekybos, smulkesnės pramonės bendrovių.
Didžioji dalis šių klientų, anot K. Proscevičiaus, savosios nutolusios saulės elektrinės šiuo metu laukia eilėje. Pirmosios „žalios“ elektros tenka laukti iki pusantrų metų.
„Įmonės jau sutinka ir laukti, ir turėti ilgalaikį sprendimą – fiksuotus, prognozuojamus elektros kaštus su ilguoju laikotarpiu. Kad nebūtų, jog kaina kinta keturiskart per metus. Nori jau stabilumo“, – pasakojo K. Proscevičius.
Pradžioje pakaktų ir mažesnio finansavimo
Paklaustas, kokią sumą Vyriausybė turėtų skirti verslo energetiniam atsinaujinimui skatinti, M. Dubnikovas pabrėžė, kad pirmajam kvietimui paramai gauti tikrai pakaktų panašių lėšų, kokios buvo skirtos ir fiziniams asmenims.
„Bet kokia suma, kuri yra skiriama smulkiam, vidutiniam verslui, iš tiesų būtų naudinga vien dėl to, kad tai būtų pradžia. Tikrai būtų galima pradėti nuo 20–40 mln. eurų, kurie tikrai užkurtų pakankamai didelę pirtį čia Lietuvoje su saulės elementais“, – dėstė M. Dubnikovas.
Visgi, pasak ekonomisto, jei gyventojų jau išpūsta paklausa dar didėtų paskatinus saulės energetiką rinktis ir verslą, elektrinių montavimo darbai greičiausiai pradės strigti – gali trūkti tiek būtinųjų komponentų, tiek darbo jėgos. Dėl to saulės elektrinių gamintojai bei montuotojai gali tiesiog nespėti patenkinti paklausos.
„Susidursime su butelio kakliuku, kad tos galios instaliuoti nebus kaip, nes negausime panelių, negausime tų pačių inverterių. Netgi pagaliau tų pačių žmonių pradės trūkti sumontuoti tas saulės elektrines. Tam vis tiek reikalinga tam tikra išmonė ir kvalifikacija“, – sakė jis.
„Green Genius“ plėtros vadovas K. Proscevičius savo ruožtu patikino, kad kol kas saulės elektrinių pasiūla nėra sutrikusi, esą tinklo pajėgumų plėtrą planuoja Energijos skirstymo operatorius, o problemų ieškant žemės plotų elektrinių plėtrai kol kas taip pat nejaučiama. Anot jo, gana sklandžiai vyksta ir įrangos tiekimas.
„Pats įrangos tiekimas buvo labiau dėl santykių su Kinija galbūt toks miglotas, bet ten lyg irgi viskas atsistato. Nematome, kad būtų koks trikdis ar įrangos tiekime, ar plėtojime“, – teigė K. Proscevičus.
Reikia galvoti apie ilgalaikius pokyčius
M. Dubnikovas pabrėžia energetinių pokyčių būtinybę ilguoju periodu, nes, eksperto žodžiais, su kiekvienu įrengtu saulės elementu Lietuva tampa vis mažiau priklausoma nuo elektros, importuojamos iš užsienio.
„Jei yra rūpinamasi, kad į Lenkiją važiuos ir ką nors nusipirks žmonės, ir išveš ten kažkiek pinigų, tai čia mes kiekvieną dieną išvežame pinigus. Masiškai. Tiek gyventojai, tiek verslas į užsienį, tiek už elektrą, tiek už dujas ir panašiai. Šiuo atveju, jei mes gamintume čia vietoje, tie pinigai liktų“, – sakė M. Dubnikovas.
Jis pažymėjo, kad visiems dabar paraiškas pateikusiems gyventojams tapus gaminančiais vartotojais, generuosiančiais apie 150 MWh elektros energijos, Lietuva kas penkerius metus sutaupytų po 150–200 mln. eurų.
ELTA primena, kad iki praėjusio penktadienio paraiškas daliniam saulės elektrinės įsigijimo finansavimui gauti galėjo teikti visi Lietuvos gyventojai. Iš valstybės biudžeto padengiama iki 30 proc. išlaidų už elektrinės įrengimą. Išmokama kompensacija siekia 323 eurus už vieną KW, maksimali jos suma – 3230 eurų.
