Sprendimas priimtas nepaisant sparčiai kylančių naftos kainų ir rinkas drebinančios geopolitinės įtampos.

OPEC+ savo pranešime nurodė, kad kovo mėnesį grupė padidins gavybą 400 tūkst. barelių per parą – tiek pat, kiek ir ankstesniais mėnesiais.

Grupė, kurią sudaro trylika Saudo Arabijos vadovaujamos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių ir 10 jų sąjungininkių, įskaitant Rusiją, priešinasi JAV spaudimui toliau didinti gavybą ir taip sutramdyti kainų augimą.

OPEC+ savo pareiškime, paskelbtame po vaizdo ryšių surengtos ministrų konferencijos, nurodė, kad sprendimas buvo priimtas „atsižvelgiant į dabartinius naftos rinkos pagrindus ir sutarimą dėl perspektyvų“.

Aljansas nusprendė tokią gavybos didinimo spartą taikyti 2021 metų pavasarį, kai naftos paklausa atsigavo po staigaus nuosmukio 2020 metais, susijusio su COVID-19 pandemija.

Trečiadienį paskelbtas pranešimas „vargu ar nustebino, nes grupė griežtai laikėsi šio požiūrio nuo tada, kai dėl jo buvo susitarta, net gruodį, kai naftos kainos smuko po omikron atsiradimo“, – pažymėjo „Capital Economics“ žaliavų ekspertas Edwardas Gardneris.

„Dabar svarbu, ar OPEC+ pajėgs laikytis planuojamo gavybos didinimo“, – pridūrė analitikas.

Naftos kainos sausį pasiekė septynerių metų aukštumas, o „Brent“ rūšies naftos kaina buvo viršijusi 90 JAV dolerių. Šiuo metu kainos svyruoja kiek žemiau šios ribos.

OPEC+ jau patiria sunkumų įvykdyti nustatytas kvotas, o kai kurios narės, pavyzdžiui, Angola ir Nigerija, nepajėgia padidinti naftos gavybos apimties, tuo metu kitos narės, pavyzdžiui, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), nenori to daryti, teigė „Commerzbank“ analitikas Carstenas Fritschas.

Remiantis naujienų agentūros „Bloomberg“ atlikta apklausa, gruodį bendros OPEC+ gavybos apimtys padidėjo tik 90 tūkst. barelių per parą – gerokai mažiau nei planuoti 400 tūkst. barelių per parą.

Rinką dar labiau sustiprino didėjanti geopolitinė įtampa, slegianti naftos gavybos atstovus – Rusiją, Saudo Arabiją ir JAE.

JAE pirmadienį numušė dar vieną Jemeno husių sukilėlių paleistą balistinę raketą.

Tuo metu Europoje įtampa tarp Maskvos ir Vakarų sąjungininkų pasiekė aukščiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų, kai Rusija sutelkė kariuomenę prie savo sienos su Ukraina.