„Vyriausybė nori pristatyti antrą paketą, kuris yra skirtas energijos kainų stabilizavimui, šį paketą sudaro dvi pagrindinės priemonės, tai yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata, kai dabar taikomas 9 proc. lengvatinis tarifas, tai jis būtų kompensuotas iš biudžeto ir gyventojams sumažintas iki nulio“, – spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tai reiškia, kad gyventojai pridėtinės vertės mokesčio šį šildymo sezoną už centralizuotai tiekiamą šildymą nemokėtų“, – pridūrė ji.
Ministrė paaiškino, kad lengvata būtų taikoma nuo sausio 1 dienos, atbuline data, iki balandžio 30 dienos, tai yra, iki šildymo sezono pabaigos. Tai biudžetui kainuotų apie 23 mln. eurų.
Antrą paketo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių skatinimo programa, tai yra nutolusioms ir ant namų įrengiamoms saulės elektrinėms. Šiai priemonei bus suteikta dar papildomai 35
mln. eurų eurų.
„Dabar yra Energetikos ministerijos paskelbta priemonė, kuriai buvo skirta 5,4 mln. eurų, berods, kofinansavimui saulės elektrinių įrengimui ir matydami paraiškų bumą, kuris išties buvo milžiniškas per pastarąjį mėnesį, buvo nuspręsta šiai priemonei skirti papildomai 35 mln. eurų“, – sakė ministrė.
Energetikos ministras teigia, kad susidomėjimas saulės elektrinėmis yra ypač didelis.
„Paraiškų šiandien turime 12 tūkst. ir jos toliau auga (...) Papildomi 35 mln. eurų tikrai dideli pinigai, jie leis saulės elektrinių skaičių jau šiais metais padidinti dvigubai. Turime 250 megavatų, turėsime dar 200 MW“, – sakė Dainius Kreivys.
Jis kartu teigė, kad Energetikos ministerija rengia teisės aktų pakeitimų paketą, kuris leistų padaryti proveržį atsinaujinančioje energetikoje.
„Tiek teisinės bazės keitimas, tiek šie žingsniai 40 mln. eurų apimtyje – yra didelis žingsnis į priekį“, – sakė ministras.
Ministrė: idealių priemonių nėra
G. Skaistė, paklausta dėl PVM mažinimo tikslingumo, nes naudos gautų ir didesnes pajamas turintys asmenys, sutiko, jog ši lengvata nėra pati taikliausia.
„Visiškos tobulos priemonės šitoje vietoje pritaikyti neįmanoma, tačiau sušvelninti bent dešimtadaliu tą šoką, kurį pajaučia būtent šį šildymo sezoną, buvo pasiūlyta centralizuotam šildymui lengvata iki 0 proc., taip tikintis, kad bent jau tiems žmonėms, kuriems šokas yra didžiausias, kainos bus stabilizuotos“, – aiškino ministrė.
Ministrė pakomentavo ir situaciją, kad dujomis besišildantiems būstą gyventojams tokia lengvata nenumatyta.
„Buvo priimtos skirtingos priemonės. Nes tiems žmonėms, kurie šildosi ne centralizuotu šildymu, o dujomis, dujų kainų pikas buvo išdėliotas penkmečiui, tam įmonė „Ignitis“ pasiskolino nemažą sumą pinigų ir išdėliojo augimą gyventojams per ilgesnį laikotarpį, todėl tas šokas jiems nėra toks didelis“, – sakė G. Skaistė.
Žurnalistams domintis, ar yra siūlymų dėl maisto kainų, įskaitant ir sprendimus per PVM, ministrė teigė, kad taikant tokias lengvatas nereguliuojamai rinkai, didžiąją dalį naudos gautų ne galutinis pirkėjas, o tarpininkai – didieji prekybos centrai.
„Manome, kad tikslingiau pridėtinės vertės mokesčio lengvatas taikyti ten, kur rinka yra reguliuojama (...) Energijos rinka yra rinka, kur kainos yra reguliuojamos, todėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos tiesiogiai pasiekia galutinius vartotojus, tai yra, gyventojus“, – aiškino G. Skaistė.
Ji teigė, kad įvardyti konkrečią naudą, kuri pasieks gyventojus dėl lengvatos, yra sunku, tačiau „kiekvienai sąskaitai tai bus 9 proc. nuo to, kas turi ateiti kitą mėnesį, tiesiog sąskaita bus 9 proc. mažesnė“.
Ministrų teigimu, priemonės amortizuoti energijos kainų augimą nėra vėluojančios. Finansų ministrė pažymėjo, kad pagrindinė priemonė infliacijos valdymui buvo valstybės biudžetas“.
„Buvo numatyta 1 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui, tai reiškia, kad mūsų gyventojų pajamos auga sparčiausiai visame regione, tai tikrai padeda amortizuoti ir išaugusias energijos kainas taip pat. Ir paeitais metais buvo pateiktas pirmasis paketas energijos kainų stabilizavimui ir man atrodo, jis buvo sėkmingai“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, ar po PVM pokyčių keisis kompensacijų už šildymą gavėjų skaičius, dar turės skaičiuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Verslą ragina investuoti į žalią energetiką
Pasiteiravus, ar svarstomos ir pagalbos priemonės verslui, finansų ministrė teigė, kad neiškreipiant konkurencijos Europos Sąjungoje, jų pasiūlyti nėra lengva.
„Dauguma valstybių Europos Sąjungoje, su kurių ministrais tenka diskutuoti apie jų taikomas priemones, vis dėlto taiko priemones, nukreiptas būtent į gyventojus (...) Verslo sąlygos, konkurencingumo sąlygos visos Europos Sąjungoje valstybėse yra panašios, kadangi energijos kainos auga visoms verslo įmonėms taip pat. Todėl išlaikant bendrą konkurencingumo aspektą, turbūt papildomų priemonių verslui yra sudėtinga“, – sakė G. Skaistė.
D. Kreivys pastebėjo, kad nors kalbama apie gyventojų įrengiamas saulės elektrinės, bet „geriausias vaistas“ ir verslui yra būtent nuosava energetika.
„Ypač nedidelėms įmonėms, kurios gamina, parduotuvėms, logistikos sandėliams, pasistačius savo energetika, jų atsiperkamumas yra greičiau negu dveji metai. Skatiname visą verslą persižiūrėti galimybes investuoti į šią sritį. Turbūt geresnės grąžos šiandien nerasime jokiame nė viename kitame biznyje“, – sakė D. Kreivys.
G. Skaistė jau buvo užsiminusi žiniasklaidai, kad tariamasi su Europos Komisija dėl priemonių amortizuoti šilumos kainų augimą.
Šiuo metu centralizuotai tiekiamai šilumai jau taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, kai standartinis siekia 21 proc.
Finansų ministerija primena, kad pernai spalį Vyriausybė pateikė pirmąjį energijos kainų stabilizavimo paketą, kurį sudarė šie sprendimai: elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo atidėjimas pusmečiui, šilumos gamintojams taikomo dujų pirkimo modelio pakeitimai, bendrovės „Ignitis“ dujų kainos kilimo buitiniams vartotojams išdėstymas per penkerius metus.
Brangstančios dujos ir elektra bei rekordinės šildymo kainos Lietuvoje, ypač Vilniuje, tapo finansiniu iššūkiu daugeliui gyventojų. Šilumos brangimas aiškinamas biokuro ir dujų pabrangimu. Sostinėje daugiausia tebekūrenama būtent dujomis, kurios per metus pabrango keletą kartų, o Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko statybų nesuspėta užbaigti laiku.
Imantis priemonių amortizuoti šilumos brangimą, vilniečiams sudaromos galimybės išdėstyti sąskaitas per ilgesnį periodą, tam Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) turėjo skolintis dešimtis milijonų eurų. Dalis šalies gyventojų, kaip ir anksčiau, gali naudotis kompensacijomis už šildymą.
