Apie konfidencialiame rašte įvardijamą 100 mln. eurų sumą antradienį socialiniame tinkle paskelbė buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.

„Meras turėtų nedelsiant kreiptis į Valstybės gynimo tarybą dėl skubaus posėdžio, nes Vilnius negali likti be šildymo, net ir brangaus“, – be kita ko parašė jis.

G. Bakanas tokius teiginius pavadino „keistokais“. „Ta panika – man tai truputį neadekvati, bet čia turbūt politika“, – sakė jis.

Pavyko pasiskolinti

A. Zuoko paviešintame rašte įspėjama dėl kritinės padėties Vilniaus miesto šilumos tiekimo sistemoje.

„Remiantis atnaujintais skaičiavimais, tam, kad būtų užtikrinta šilumos tiekimo veikla likusiam šildymo sezonui (skaičiuojant sausio mėnesio gamtinių dujų įsigijimo kainas apie 130 eurų už megavatvalandę bei vasario ir kovo mėnesių apie 170 eurų/MWh) bei tam, kad būtų galima įsigyti tiekimui užtikrinti būtinus gamtinius dujų kiekius, būtinas papildomas apie 100 mln. eurų finansavimas“, – rašoma laiške.

Ten pat nurodoma, kad VŠT gruodžio 23 dieną skubiai kreipėsi į SEB banką dėl atsinaujinančio kredito limito padidinimo, tačiau bankas atsisakė padidinti minėtą limitą argumentuodamas tuo, kad VŠT jau viršijo savo skolinimosi galimybes.

Tačiau kaip sausio 6 dieną skelbė „Delfi“, VŠT pavyko suderinti dar vieną – 20 mln. eurų – paskolą iš SEB banko. Ši skola prisidėjo prie jau anksčiau pasiskolintų 50 mln. eurų. Tačiau energijos išteklių kainų krizei gilėjant, buvo svarstomi ir alternatyvūs finansavimo modeliai.

Įmonės finansų direktorė Rasa Gudė tuomet paaiškino, kad prieš prasidedant 2021–2022 metų šildymo sezonui, VŠT įvertino gamtinių dujų rinkos tendencijas ir planavo, kad dėl neigiamų tendencijų globalioje rinkoje ir reguliavimu apribotos galimybės iškart reaguoti į sparčiai augančias kuro kainas 2021–2022 metų šildymo sezono metu prireiktų apie 53 mln. eurų papildomų lėšų finansinių srautų balansavimui.

„Iš jų 20 mln. eurų sudarė nuosavos piniginės lėšos, dar 33 mln. eurų ketinta skolintis iš bankų. Situacijai rinkose prastėjant įmonė reagavo į būsimą neigiamą energijos išteklių kainos poveikį bendrovės klientams ir šilumos vartotojams pasiūlė mokėjimo atidėjimus už sąskaitas nuo 2021 metų lapkričio iki šio šildymo sezono pabaigos.

Skaičiuojama, kad tam įmonė turės skirti apie 15 mln. eurų. Įvertinus ir šią aplinkybę, išorinio finansavimo poreikis išaugo iki 50 mln. eurų. VŠT 2021 lapkričio bei gruodžio mėnesiais pasirašė atsinaujinančios kredito (overdraft) sutartis su SEB banku ir užsitikrino būtiną finansavimą“, – sakė R. Gudė.

Tačiau 2021 metų gruodžio antroje pusėje kilo dar viena energijos išteklių kainų augimo banga.

„2021 metų gruodžio 21 dieną gamtinių dujų kaina pasiekė 140 eurų už megavatvalandę ir buvo daugiau nei 824 proc. didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę gamtinių dujų žaliavos kainą (17 eurų/MWh) per paskutinius 5 metus. Ir nors pastarosiomis savaitėmis dujų kaina svyruoja gana reikšmingai, bendras kainų lygis ir toliau kelis kartus viršija įprastus vidurkius.

Todėl siekdama užsitikrinti reikiamą apyvartinių lėšų poreikį, VŠT suderino dar vieną 20 mln. eurų paskolą iš SEB banko. Papildomų resursų turėtų pakakti užtikrinti sklandžiam įmonės veikimui sausio mėnesį, tačiau tuo pat metu ieškoma būdų pasinaudoti ilgalaikio finansavimo instrumentais, taip pat numatyti alternatyvūs finansavimo modeliai krizei gilėjant“, – sausio pradžioje sakė R. Gudė.

Rado 15 mln. eurų

Trečiadienį numatytame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje VŠT turėtų būti suteikta 15 mln. eurų garantija. Paskola iki 5 metų galėtų būti panaudota kurui, kuris reikalingas šilumos ir karšto vandens nepertraukiamam tiekimui užtikrinti, įsigyti.

Kaip paaiškino G. Bakanas, 15 mln. eurų yra savivaldybės riba.

„Iki 100 mln. eurų galėjo reikėti pačiam blogiausiam pesimistiniam scenarijui, t. y. jei labai atšaltų ir dujų kainos labai šautų į viršų. Šioje vietoje dirbame su bankais, bet akcininko taip pat paklausėme, kiek iš tos sumos galėtų jis garantuoti“, – sakė jis.

VŠT vadovas dar nurodė, kad ši garantija būtų panaudota tuomet, jei įmonė pati nerastų sprendimų.

„Šis dalykas užtrunka laike. Jei atšaltų arba dujų kainos šautų į viršų, galėtų reikėti greitu metu, o tarybos posėdžiai vyksta kas kelias savaites. Tada šaukti neeilinį posėdį... Tai reikia laiko prasme suvaldyti. Mes labai normaliai, iš anksto informuodami pasiruošėme, jei reikės panaudosime garantiją. O jei patys įmonėje susivaldysime, tai liks nepanaudota, tai visiškai normalus pratimas“, – sakė G. Bakanas.

Pašnekovas dar priminė, kad pinigų srautų suvaldymo problema įmonėje kyla dėl dabartinio kainų vartotojams nustatymo reglamentavimo.

„Mes savo klientams išstatinėjame sąskaitas pagal prieš 2 mėnesius buvusias dujų kainas. Pavyzdžiui, gruodžio sąskaitose yra įskaičiuota spalio dujų kaina. Dujas perkame pagal tos dienos kainas. Pavyzdžiui, šiandien 99 eurai yra, o klientams paskaičiuojama pagal prieš du mėnesius buvusią kainą. Iš to susidaro pinigų srautų suvaldymo problema įmonei. Mes savo klientus tam tikra prasme subsidijuojame. Dėl to reikia skolintis“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ankstesnėje publikacijoje.