„Tai yra žalumo plovimas (angl. greenwashing) Europos Sąjungos mastu“, – „Delfi“ sakė jis.
EK valstybių komentarų dėl naujojo pasiūlymo laukia iki sausio 21 dienos. Vėliau dėl to bus diskutuojama Europos Parlamente, šalių vyriausybėse ir ES Taryboje.
Laikina alternatyva
Dar 2020 metais EK priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma visoje ES taikoma klasifikavimo sistema (taip vadinama „taksonomija“). Tikimasi, kad ji įmonėms ir investuotojams suteiks galimybę kalbėtis ta pačia kalba nustatant, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu.
Praėjusią savaitę pasirodė pasiūlymas, kad į „taksonomiją“ būtų įtraukta ir branduolinė bei iš gamtinių dujų gaunama energija. Kaip nurodo „Bloomberg News“, jų matytame projekte, EK siekia žaliajai kategorijai laikinai priskirti dujų projektus, kurie pakeičia anglį ir išskiria ne daugiau nei 270 gramų anglies dvideginio ekvivalento vienai kilovatvalandei.
Šie projektai turėtų gauti statybų leidimus iki 2031 metų ir pateikti planus, kaip ketina iki 2036 metų pereiti prie atsinaujinančių arba mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų. Branduolinė energija galėtų būti priskirta prie tvarios energijos, jei naujos elektrinės, kurioms iki 2045 metų bus išduoti statybų leidimai, atitiks tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos bus vengiama reikšmingos žalos aplinkai ir vandens ištekliams.
EK narys Virginijus Sinkevičius „Delfi“ sakė, kad dujos ir branduolinė energetika yra laikina alternatyva.
„Gamtinių dujų išgavimas ir naudojimas prisideda prie klimato krizės, daug klausimų kyla ir dėl branduolinėje energetikoje susidarančių radioaktyvių atliekų. Be to, net ir ekonominiu požiūriu, vertinant visą branduolinės energetikos ciklą, šiandieninės technologijos yra pernelyg brangios: didelių investicijų reikia ne tik pačių reaktorių statybai, bet ir uždarymui“, – aiškino jis.
Dėl naujos AE dar per anksti
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę užsiminė apie galimybę Lietuvoje atnaujinti diskusiją dėl atominės elektrinės statybų.
„Svarstyti, diskutuoti apie, pavyzdžiui, nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, na, tai daro tikrai nemažai net ir mūsų kaimynų“, – sakė jis.
Tačiau, kaip pastebėjo V. Sinkevičius, G. Nausėdos įvardinta technologija šiandien tiesiog dar neegzistuoja.
„Apie naujos technologijos nedidelio pajėgumo ir nepaprastai efektyvius branduolinius reaktorius jau kelis dešimtmečius kalba klimato krizės sprendimų ieškantys mokslininkai ir investuotojai, tačiau šiuo metu tokia branduolinė technologija išbandyta tik superkompiuteriuose. Realybėje nė vienas toks reaktorius nėra pastatytas. Tad bent jau kol kas diskutuoti apie tokios technologijos reaktorių statybas, įskaitant ir Lietuvoje, yra pernelyg ankstyva.
Tuo metu atsinaujinančių išteklių energetikos technologijos pinga ir tampa efektyvesnės. Dėl to 2050 metais ES energetikos pagrindas bus būtent atsinaujinančių išteklių energetika ir dedamos visos pastangos siekiant padėti verslui ir šalims narėms įgyvendinant ir skatinant saulės, vėjo, bangų mūšos ir kitų tipų žaliosios energetikos projektus“, – sakė jis.
V. Sinkevičius dar priminė, kad EK yra pasiūliusi sparčiau pereiti prie šio tipo energetikos: iki 2030 metų atsinaujinančių išteklių energijos dalis ES energetiniame mišinyje turėtų sudaryti 40 proc., o ne 32 proc., kaip buvo planuojama anksčiau (atsinaujinantys ištekliai šiuo metu patenkina apie 20 proc. ES energijos poreikio).
„Visgi perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos skirtingoms šalims kelia skirtingus iššūkius ir sprendžiant juos mes privalome užtikrinti Europos energetinės sistemos stabilumą ne tik ilguoju, bet ir vidutiniu laikotarpiu.
Šiandien energetinis mišinys ES šalyse narėse skiriasi. Pavyzdžiui, daugiau nei 56 proc. Švedijoje sunaudojamos energijos pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, Prancūzijoje 70 proc. energijos pagaminta iš branduolinės energetikos, kai tuo metu Lenkijoje 47 proc. energijos pagaminama naudojant anglį. Ir Lenkija tikrai nėra vienintelė Europos Sąjungos šalis narė vis dar naudojanti anglį, kuri yra nepaprastai taršus ir klimato kaitą skatinantis kuras.
Dujos ir branduolinė energetika šiuo metu yra realiausias būdas paspartinti anglių atsisakymą, užtikrinti energetikos sistemos stabilumą ir palengvinti perėjimą prie ateities energetikos modelio, kuris grindžiamas atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kitaip tariant, dujos ir branduolinė energetika yra laikina alternatyva pareinamuoju laikotarpiu“, – pakartojo eurokomisaras.
Neidealus kompromisas
A. Zananavičius taip pat pastebėjo, kad kiekvienoje iš 27 ES valstybių energetiniai poreikiai ir esame situacija skiriasi.
„Visų išeities taškas yra skirtingas, o tikslas yra bendras – 2050 metai ir ekonomika, kuri praktiškai neišmeta anglies dvideginio. Klausimas, kaip dabar visą tą perėjimą konstruoti ir faktas, kad ne visoms valstybėms sekasi vienodai. Tą rodo ir šiandieninis procentas, kiek kiekviena valstybė turi atsinaujinančios energetikos visame balanse.
Visos 27 valstybės turi įsipareigojimą savo pramonei ir vartotojams užtikrinti stabilų energetinių išteklių, elektros tiekimą. Situacija tokia, kad mes svarstome, ar įmanoma nenaudojant ir nepastatant jokių naujų dujinių ir branduolinių pajėgumų pereiti prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos. Atsakymas daugumos ES valstybių narių yra tas, kad neįmanoma. Matyt, dėl to atsirado EK siūlymai tiek dėl dujų, tiek dėl atominės energetikos. Mes žiūrėdami į realią situacija, suprantame tas valstybes, kurios norės statyti papildomus dujinius arba branduolinius pajėgumus. Vienas iš pavyzdžių yra mūsų kaimyninė Lenkija“, – pasakojo jis.
Viceministras sutiko, kad siūlomas kompromisas dėl branduolinės ir dujų energetikos nėra idealus.
„Galvoju, kad EK labai ilgai svarstė, buvo labai rimti ginčai ir jos viduje, bet žinant, kiek yra skirtingos ES valstybės, ko gero, pasiūlytas variantas yra kompromisas, kuris daugiau ar mažiau atitinka bendrą nuotaiką ir tendenciją“, – sakė jis.
Pašnekovas dar pastebėjo, kad ryšys tarp atsinaujinusių kalbų apie lietuvišką AE ir naujojo EK pasiūlymo yra nebent antrinis.
„Dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių diskusijų tikrai galiu pasakyti, kad šiandien niekas neplanuoja ir nestato jokio branduolinio reaktoriaus Lietuvoje. Mes visi puikiai žinome, kad norint bet kokį energetinį objektą pastatyti, reikia įvykdyti begalę įvairių aplinkosauginių, biurokratinių ir panašių reikalavimų. Prieš pradedant bet kokį projektą, jo skaičiai turi demonstruoti, kad jis pasiteisins. Dabar nėra nei skaičių, nei oficialių procedūrų.
Kita vertus, matome pasaulinę tendenciją, kad reikia mažinti CO2 išmetimus, nustatytos datos, kada šis tikslas turi būti pasiektas, bet taip pat suprantama, kad vien tik vėjas ir saulė nėra sprendimas. Šiandien neturime atsakymo, ką daryti tokiu atveju, koks buvo vėlyvą rudenį. Kol kas atsakymas yra arba branduolinė energija, arba dujos, bet jeigu atsirastų naujos technologijos, kurios būtų pagrįstos ir ekonomiškai, jos būtų svarstomos. Energetikos ministerija stebi visas vystomas technologijas, bet nieko konkretaus šiandien ant stalo neturime. Dabar didžiausias prioritetas yra atsinaujinančios energetikos vystymas“, – sakė jis.
Kvestionuotini projektai
Savo ruožtu S. Gentvilas pabrėžė, kad dujų jėgainės naudoja iškastinį kurą ir yra labai reikšmingas CO2 šaltinis, o branduolinė energetika yra nevienareikšmiška ir tai turėtų būti pagrindinis argumentas, kad ji nepatektų po žaliųjų investicijų ženklu.
„Gamtinės dujos ir branduolinė energetika galės būti finansuojama ir plėtojama Europoje.
Vis dėlto jų įtraukimas į ES taksonomiją reikštų, kad jūsų investiciniai fondai ar pensijų fondai, skelbiantys, kad investuoja pinigus į žaliąsias technologijas, iš tikrųjų nukreiptų juos ne į atsinaujinančios energetikos projektus, o į kvestionuotinus energetinius projektus“, – sakė ministras.
