Sausio 3-9 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 29 proc. ir siekė 143,6 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektra kainavo 143,3 Eur/MWh.
„Naujuosius metus sutikome žemiausiomis kainomis nuo lapkričio pradžios, tačiau praėjusią savaitę jos pakilo beveik trečdaliu. Nepaisant to, kainos išlieka žemesnės nei prieššventiniu laikotarpiu. Didesnes kainas regione savaitės viduryje lėmė ir Švedijoje ketvirtadienį neplanuotai atsijungęs 1GW atominės elektrinės reaktoriaus blokas - kol kas nėra aišku, kada jis vėl veiks.
Be to, praėjusią savaitę ūgtelėjo ir šventiniu laikotarpiu mažėjęs suvartojimas, tačiau augimas buvo nežymus dėl šiltesnių orų. Analizuojant elektros gamybos pokyčius, verta pažymėti išaugusią hidroelektrinių generaciją, kuri pakeitė sumažėjusią vėjo jėgainių gamybą bei brangią šiluminių elektrinių gamybą“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jo teigimu, elektros kainoms didelę įtaką turinčios dujų kainos pastarosiomis savaitėmis yra gerokai sumažėjusios, tačiau nuo lapkričio mėnesio išlieka augimo tendencija. Lyginant dujų kainų tendencijas Europoje, prieš šventes Olandijos TTF dujų indeksas vasario mėnesiui siekė 180 Eur/MWh, o pastarąsias savaites išlieka apie 90 Eur/MWh lygio.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje augo 1 proc. ir siekė 272 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje didėjo 9 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 83 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 25 proc., hidroelektrinės – 27 proc., o kitos elektrinės – 14 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo hidroelektrinės, kurių gamybos rodikliai išaugo dvigubai. Tuo tarpu šiluminės elektrinės gamino 11 proc. mažiau, vėjo elektrinių gamyba mažėjo 8 proc., o kitų elektrinių – 2 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 72 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 9 proc., iki 247 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 19 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 41 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 10 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai, iki 34 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 81 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 18 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 34 proc. Lenkijos kryptimi ir 30 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 86 proc. Lietuvos kryptimi.
