Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino preliminarias investicijas, skirtas įsigyti laivą po to, kai 2024-aisiais baigsis jo nuomos iš Norvegijos „Hoegh LNG“ sutartis.
Taip siekiama Lietuvoje užtikrinti nepertraukiamą dujų tiekimą po 2024 metų. Naudoti laivą Lietuva planuoja dar 20 metų – iki 2044-ųjų.
„Projekto tikslas – užtikrinti SGD terminalo veiklos tęstinumą bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimą, išlaikant SGD terminalo Lietuvai teikiamas naudas: energetinės nepriklausomybės didinimas, energetikos rinkų konkurencingumo didinimas ir prieigos prie pasaulinių gamtinių dujų rinkų suteikimas gamtines dujas importuojantiems Lietuvos bei regiono rinkos dalyviams“, – teigiama tarybos posėdžio dokumente.
VERT pirmininkas Renatas Pocius „Delfi“ sakė, kad 138,4 mln. eurų (be PVM) yra preliminari suma, kuri iš esmės atitinka valstybės garantijos dydį. Savo ruožtu, kai vyks laivo pirkimas, suma gali kisti priklausomai nuo euro ir JAV dolerio kurso.
„Jeigu ji viršys šiai dienai suderintą tarybos sumą pagal šiandien galiojančius teisės aktus, įmonė turės dar kartą ateiti perderinti investicijų projekto vertės ir turbūt pagrindinis dalykas yra tas, kad ta vertė (...) neturėtų būti tokia, kad viršytų gaunamas naudas, kurios suskaičiuojamos investicijų derinimo metu, – kad kaštai neatsvertų naudų, kurios generuojamos šio projekto", – pabrėžė R. Pocius.
Jis teigė, kad terminalas yra galimybė šaliai diversifikuoti dujų tiekimą.
„Tai yra vienas iš svarbiausių strateginių objektų Lietuvoje, kuris leidžia diversifikuoti gamtinių dujų importo šaltinius. Kaip žinoma, iki terminalo atsiradimo dujos 100 proc. buvo importuojamos iš vienintelio šaltinio – Rusijos Federacijos“, – sakė VERT vadovas.
„Klaipėdos nafta“ komentavo portalui, kad investicijos suderinimas yra svarbus pasirengimo įsigyti SGD laivą-saugyklą proceso žingsnis, kuriuo nepriklausomas reguliuotojas pripažino projekto teikiamą naudą.
„VERT suderintos investicijos suma yra artima laivo-saugyklos išpirkimo kainai, atsižvelgiant į šiandienos EUR/USD santykį. Galutinis investicijos dydis bus nurodytas teikiant akcininkams tvirtinti pagrindines sutarties sąlygas, priimant sprendimą visuotiniame KN akcininkų susirinkime“, – teigiama komentare.
Pasak bendrovės, laivo-saugyklos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindines sąlygas ji planuoja teikti tvirtinti akcininkams šių metų pirmąjį pusmetį.
„Achemos grupė“ pažėrė abejonių dėl projekto skaičiavimų
VERT Dujų ir elektros departamento vyriausiasis patarėjas Rimas Valungevičius įgarsino sausio 5 dieną gautas „Achemos grupės“ pastabas. Tarp jų yra kritika dėl išsamesnės informacijos trūkumo, laivo-saugyklos dydžio, dėl tolesnio laivo operavimo, tarptautinio konkurso procedūrų.
Pasak koncerno, VERT pažymoje pateikta tik „subjektyvi“ „Klaipėdos naftos“ informacija ir investicijų vertinimas iš tarybos pusės nėra pateiktas.
„Pažymime, kad ne taryba, o energetikos įmonės rengia projektus ir teikia pagrindimą VERT'ui, kuris atlieka jų pagrįstumą ir vertina atitiktį teisės aktų reikalavimams. „Klaipėdos nafta“ atlikti skaičiavimai ir juose taikomos prielaidos buvo derintos su taryba“, – sakė R. Valungevičius.
Pasak jo, terminalo operatorė informavo tarybą, kad tam tikra šiuo metu dėl konfidencialumo neatskleidžiama informacija bus prieinama per šių metų pirmąjį pusmetį.
„Achemos grupė“, be kita ko, klausia, kodėl nėra svarstytos galimybės įsigyti ar nuomotis mažesnį laivą.
„Atsakydami į tokį bendrovės teiginį, manome, kad 2018 metais buvo priimtas Suskystinųjų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimas, kuris įpareigojo bendrovę („Klaipėdos naftą“) įsigyti laivą-saugyklą ir dėl šių priežasčių nuomos alternatyva nebuvo svarstoma. O pačių alternatyvų analizė buvo atlikta iki įstatymo pakeitimo, todėl, mūsų manymu, bendrovė atliko visus veiksmus, vadovaudamasi skaidria viešųjų pirkimų procedūra“, – sakė VERT atstovas.
„Taip pat norime pažymėti, kad mažesnio FSRU (floating storage and regasification unit, t. y. laivo-saugyklos su išdujinimo įranga) įsigijimas nereiškia, kad jis būtų ekonomiškai naudingiausias", – pridūrė jis.
Koncernas priekaištavo, kad neatlikta projekto išlaidų ir sukuriamos naudos analizė, nėra žinoma, kiek kainuotų krantinių modifikacija, kokį efektą turėtų mažesnio FSRU įsigijimas.
„Kaštų ir naudos analizė yra atlikta, kuri parodo, kad nors ir yra neigiama finansinė grynoji dabartinė vertė, nesant saugumo dedamosios, tačiau ekonominę naudą šis projektas sukuria – ekonominė siekia vieną milijardą eurų“, – sakė R. Valungevičius.
„Achemos grupės“ generalinė direktorė Irmantė Kimienė teigė, kad sprendimai dėl laivo išpirkimo ankstyvi. Kartu vertėtų analizuoti, kaip keistųsi projekto kaštai, jeigu laivo operavimą vykdytų pati „Klaipėdos nafta“, o ne trečioji šalis.
„Mūsų nuomone, sprendimas yra per ankstyvas, ir projektas, ar tikrai yra optimalus ir pagrįstas, šiandien nuspręsti nebūtų galima (...) Dėl paties nuosavybės teise įsigyjamo terminalo galimybių analizės vertinimo, mes vis dėlto liekame prie tos nuomonės, kad jis nėra atliktas. (...) Ir reikėtų daryti jau turbūt dabar: tai paties terminalo valdymo efektyvumo vertinimas ir variantų lyginimas“, – kalbėjo I. Kimienė.
„Kadangi jo (projekto) vertė labai reikšminga, ir mes kadangi atstovaujame ir pagrindinį dujų vartotoją (Jonavos trąšų gamintoją „Achemą“), manytume, kad svarstant tokį projektą būtų tikslingos diskusijos ir su dujų vartotojais“, – kalbėjo I. Kimienė.
„Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas teigia, kad ilgesnis delsimas su projektu keltų riziką dujų tiekimo tęstintumui.
„Žinant paties projekto kompleksiškumą, laikotarpį, kiek užtrunka procesai tiek įsigyjant patį laivą-saugyklą, tiek užtikrinant veiklą po jo, tai mūsų manymu, tas laikotarpis nėra per ankstyvas. Uždelsus su tuo procesu, mes negalėtume kaip įmonė užtikrinti suskystintų dujų importo po 2024 metų gruodžio mėnesio“, – posėdyje kalbėjo M. Navikas.
Alternatyvų nebuvo
VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad taryba nuo pat pradžių kėlė alternatyvų „Independence“ laivui pasirinkimo klausimą, ir reguliuotojo manymu, procesas buvo „tinkamai sudėliotas“.
„VERT iš esmės ir buvo nuo pat pradžių vienas iš kertinių keliamų klausimų „Klaipėdos naftai“ būtent alternatyvų pasirinkimas ir skaidraus kelio toms alternatyvoms nustatymo, tai reiškia, būtent viešųjų pirkimų būdu ir viešos konsultacijos (...) buvo visi etapai įgyvendinti. Tikrai buvo labai detaliai diskutuota su visais rinkos dalyviais", – R. Pocius.
2018 metais „Klaipėdos naftos“ užsakymu tarptautiniai konsultantai įvertino, kad Lietuva turi išlaikyti prieigą prie pasaulinių SGD rinkų. Studijos rengėjai išvadose teigė, jog didžiausią ekonominę naudą iš analizuotų alternatyvų kuria laivo-saugyklos įsigijimas po 2024 metų, o ne tolesnė nuoma.
„Klaipėdos nafta“ paskelbtame tarptautiniame konkurse tuomet nustatė maksimalią 160 mln. eurų SGD laivo-saugyklos pirkimo vertę, įvertinusi bendrovės iš Šiaurės investicijų banko gautos paskolos sumą laivo įsigijimui (nebūtinai laivo „Independence“).
Pasibaigus konkursui apsispręsta būtent dėl „Independence“ įsigijimo. Tai pripažinta ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kadangi nesulaukta nė vienos paraiškos tarptautinio viešojo pirkimo konkurso metu, kartu „Independence“ yra specifiškai pritaikytas esamai krantinei. Buvo įvardytos ir kitos tokio sprendimo priežastys.
VERT pažymoje teigiama, kad užbaigusi konkurso procedūrą ir nusprendusi įsigyti „Independence“, „Klaipėdos nafta“ numato tartis su dabartiniu laivo-saugyklos savininku dėl konkrečių „Independence“ įsigijimo ir perėmimo sąlygų.
Planuojama informuoti „Hoegh LNG“ apie bendrovės pasirinkimą pasinaudoti „Independence“ išpirkimo teise ir atitinkamai iki 2024 metų gruodžio sudaryti sutartį dėl šio laivo-saugyklos pirkimo.
Taryba ketvirtadienį taip pat pranešė, kad „Klaipėdos nafta“ per 60 kalendorinių dienų nuo projekto įgyvendinimo dienos privalės pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktiškai patirtas sąnaudas, susijusias su SGD terminalo įsigijimu.
„Independence“ į Lietuvą atvyko 2014 metų spalį.
