Finansų ministerijos atstovai „Delfi“ teigė, kad su bendrove bendrauja ir, esant reikalui, yra pasiruošę padėti.
„Visgi apie konkrečią finansavimo formą dar kalbėti anksti“, – trečiadienį nurodė jie.
Reaguoja į pokyčius
R. Gudė „Delfi“ aiškino, kad 2021 metų vasarą pradėjo sparčiai augti gamtinių dujų, kurias akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ naudoja šilumos energijos gamybai, kaina, o metų pabaigoje dujų kaina viršijo istorinius maksimumus.
„Veikdama griežtai reguliuojamoje rinkoje, bendrovė neturi galimybių iškart reaguoti į kuro kainos augimą didindama parduodamos šilumos energijos kainą, todėl užsitęsęs gamtinių dujų brangimas pavojingai didina atotrūkį tarp įmonės pajamų ir sąnaudų kuro įsigijimui. Ši praraja esant tokiai situacijai energijos išteklių rinkoje yra neišvengiama – pagal galiojančią tvarką, gamtinių dujų kainų pokyčiai galutinėse šilumos kainose atsispindi tik po 2 mėnesių – remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika, į galutinę šilumos kainą yra įskaičiuojamos prieš 2 mėnesius buvusios kuro kainos. Turint galvoje, kad įmonė kurą šilumos energijai gaminti perka mokėdama iškart, dėl rinkos dinamikos atsiradusį skirtumą įmonė privalo finansuoti pati.
Staigiai kintančio finansinių resursų poreikio dinamiką puikiai iliustruoja toks pavyzdys: 2021 metų gruodžio 16 dieną už gamtines dujas ateinančiai savaitei VŠT mokėjo 9,5 mln. eurų, po savaitės, 2021 metų gruodžio 23 dieną, už gamtines dujas ateinančiai savaitei jau sumokėjo 16,5 mln. eurų, t. y. 74 proc. daugiau“, – dėstė ji.
Įmonės atstovė nurodė, kad energijos išteklių kainų krizei trunkant jau kelis mėnesius, VŠT buvo priversta išnaudoti visus sukauptus resursus, taip pat ieškoti galimybių užsitikrinti finansavimą iš išorinių šaltinių.
„Prieš prasidedant 2021–2022 metų šildymo sezonui, VŠT įvertino gamtinių dujų rinkos tendencijas ir planavo, kad dėl neigiamų tendencijų globalioje rinkoje ir reguliavimu apribotos galimybės iškart reaguoti į sparčiai augančias kuro kainas 2021–2022 metų šildymo sezono metu prireiktų apie 53 mln. eurų papildomų lėšų finansinių srautų balansavimui. Iš jų 20 mln. eurų sudarė nuosavos piniginės lėšos, dar 33 mln. eurų ketinta skolintis iš bankų.
Situacijai rinkose prastėjant įmonė reagavo į būsimą neigiamą energijos išteklių kainos poveikį bendrovės klientams ir šilumos vartotojams pasiūlė mokėjimo atidėjimus už sąskaitas nuo 2021 metų lapkričio iki šio šildymo sezono pabaigos. Skaičiuojama, kad tam įmonė turės skirti apie 15 mln. eurų.
Įvertinus ir šią aplinkybę, išorinio finansavimo poreikis išaugo iki 50 mln. eurų. VŠT 2021 lapkričio bei gruodžio mėnesiais pasirašė atsinaujinančios kredito (overdraft) sutartis su SEB banku ir užsitikrino būtiną finansavimą“, – sakė R. Gudė.
Dar viena banga
2021 metų gruodžio antroje pusėje kilo dar viena energijos išteklių kainų augimo banga.
„2021 metų gruodžio 21 dieną gamtinių dujų kaina pasiekė 140 eurų už megavatvalandę ir buvo daugiau nei 824 proc. didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę gamtinių dujų žaliavos kainą (17 eurų/MWh) per paskutinius 5 metus. Ir nors pastarosiomis savaitėmis dujų kaina svyruoja gana reikšmingai, bendras kainų lygis ir toliau kelis kartus viršija įprastus vidurkius.
Todėl siekdama užsitikrinti reikiamą apyvartinių lėšų poreikį, VŠT suderino dar vieną 20 mln. eurų paskolą iš SEB banko. Papildomų resursų turėtų pakakti užtikrinti sklandžiam įmonės veikimui sausio mėnesį, tačiau tuo pat metu ieškoma būdų pasinaudoti ilgalaikio finansavimo instrumentais, taip pat numatyti alternatyvūs finansavimo modeliai krizei gilėjant“, – sakė R. Gudė.
Naujausios VŠT finansinės ataskaitos duomenimis, rugsėjo 30 dieną ilgalaikiai ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai bendrai siekė 45,413 mln. eurų. Tokia suma buvo dar iki paskolų iš SEB, tad šiuo metu VŠT skola gali viršyti daugiau nei 100 mln. eurų.
Pagrindinis VŠT akcininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.
