Pasak energetikos viceministro Albino Zananavičiaus, nors Lietuva neturi planų vystyti dujinę gamybą ar branduolinę energetiką, atsižvelgiant į augančią elektros paklausą, ilgai trunkantį energetikos projektų įgyvendinimą, sprendimai bent jau dėl iškastinio kuro naudojimo ES mastu yra reikalingi.

„Vardan energetinės sistemos stabilumo visoje Europos Sąjungoje vienoks ar kitoks sprendimas dėl iškastinio kuro naudojimo bus reikalingas“, – BNS teigė jis.

Pasak jo, atsakyti, ar Lietuva turės pastabų EK pasiūlymui, dar anksti.

„Iki šiol akto tekste minimomis branduolinės energetikos ir dujų temomis laikėmės neutralios pozicijos, o kokią poziciją dabar išsakysime, kol kas tariamės“, – BNS sakė aplinkos ministro atstovas Marijus Gailius.

ES valstybės ilgai nesutarė dėl branduolinės energijos ir gamtinių dujų įtraukimo į vadinamąją „taksonomiją“. Apie praėjusį penktadienį EK šalims narėms išplatintą pasiūlymą šiuos šaltinius įtraukti į dokumentą savaitgalį pranešė su juo susipažinusi užsienio žiniasklaida.

Prancūzija laikosi nuomonės, kad branduolinė energetika – šalies pagrindinis energijos šaltinis – turi būti įtraukta, nepaisant griežto Austrijos priešinimosi ir Vokietijos, kuri šiuo metu uždaro visas atomines elektrines, skepticizmo.

Nuo iškastinio kuro priklausomos ES Rytų ir Pietų šalys gynė gamtinių dujų naudojimą, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, nors šiam energijos šaltiniui vis dar tenka didelė dalis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pasak Aplinkos ir Energetikos ministerijų, šiuo metu dokumentas nagrinėjamas, o pastabas EK šalys narės turi pateikti iki sausio 12 dienos.

ES iki 2030-ųjų metų siekia 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, o iki 2050-ųjų Europos žemyną siekiama paversti pirmuoju neutraliu klimatui.