Pasak SEB analitiko Tado Povilausko, Latvija ir Estija kompensuoja vartotojams elektros kainos infrastruktūros dedamąją, todėl Lietuvos verslas irgi galėtų prašyti panašios valdžios pagalbos.

„Kai reikės verslui apmokėti sąskaitas už gruodį, kurios bus kartais didesnės, verslas, matydamas, kas darosi Latvijoje ir Estijoje, kur yra verslui tam tikros priemonės, kai kompensuojama infrastruktūrinė elektros sąnaudų dalis, iš esmės tai kaip parama per biudžetą ir verslui, ir gyventojams, ateis tam tikri prašymai valdžiai, ką toliau daryti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė T. Povilauskas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Estija šią savaitę nutarė kompensuoti iki 80 proc. padidėjusių šildymo ir elektros išlaidų gyventojams, kurių pajamos nesiekia vidutinių šalies pajamų, o kompensacijas gaus daugiau nei pusė namų ūkių.

„2022-ieji bus besitęsianti energetinių išteklių krizė ir čia gali būti labiausiai ekonomikos augimą slopinantis veiksnys, apie kurį reikia dabar kalbėti tiek, kiek galimos priemonės kompensuoti rizikas verslui, kuris yra priklausomas nuo energetinių išteklių, tiek labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams“, – komitete tvirtino N. Mačiulis.

Anot jo, dabar dujos ir elektra yra maždaug 10 kartų brangesnės nei prieš metus.

„Turime energetinių išteklių krizę, kuri pakenks ir daugeliui namų ūkių, ir įmonių konkurencingumui“, – teigė ekonomistas.

„Sausis ir vasaris liks aukštų kainų laikotarpis“, – sakė T. Povilauskas.

Seimas šiemet jau išplėtė kompensacijų už šildymą gavėjų ratą, taip pat leido dujų kainų augimą buitiniams vartotojams išdėstyti iki penkerių metų, be to, gyventojai gali prašyti šilumos tiekėjų leisti įmokas atidėti iki 18-kos mėnesių.

Seimas taip pat pusmečiui atidėjo terminą maždaug 500 tūkst. vartotojų pasirinkti nepriklausomą tiekėją, ir tai leido sumažinti jų elektros sąskaitas.