Kompensacijos pažeidžiamiems vartotojams, mažesni tinklų mokesčiai, mažesnės įmokos atsinaujinančiai energetikai skatinti, įvairiausios vienkartinės ar periodinės išmokos, o kartais ir apskritai nieko. Kaimyninės ir kai kurios Vakarų Europos šalys rinkosi kitokią strategiją, valdydamos elektros ir dujų kainų šuolius, rodo Seimo Tyrimų skyriaus parengta apžvalga.

Tyrimą užsakęs parlamentaras Lukas Savickas kritikuoja, kad Lietuva sąskaitas nukelia ateičiai, kai kitos valstybės renkasi vienkartinių kompensacijų kelią.

„Vyriausybės parengti sprendimai orientuoti ne į kompensavimą, o į išdėliojimą ateityje. Kitaip tariant, kad ir koks būtų didelis kainų augimas, jis atidedamas susimokėti vėliau. Tai kitokia tendencija, nei matoma kitose šalyse. Estija ketina parduoti nepanaudotas CO2 kvotas ir taip kompensuoti dalį elektros energijos kainų, siekiama mažinti tinklų paslaugos mokesčius. Jungtinė Karalystė turi daugybę skirtingų priemonių ir išmokų, Latvijoje – tą patį matome“, – vardijo L. Savickas.

Lukas Savickas

„Delfi“ jau skelbė, kad saugant šalies vartotojus nuo energijos kainų šoko, Seime priimti įstatymai, kurie apriboja būsimą kainų augimą. Energetikos ministerijos duomenimis, elektros kaina buitiniams vartotojams nuo sausio gali didėti maždaug penktadaliu, dujų kaina turintiems virykles – apie 20 proc., šildantiems namus – apie 30 proc. Pataisų nepriėmus, dujos turintiems virykles brangtų apie 50 proc., šildantiems namus – apie 80 proc.

Tačiau kainų fiksavimą teks kompensuoti. Gamtinių dujų kainų padidėjimas vartotojams bus išdėstytas per 5 metus, o elektros kainoje papildoma dedamoji atsiras iki 2027 metų pabaigos.

Papildyta komentaru: Energetikos ministerija žada ir daugiau priemonių pažeidžiamiausiems asmenims bei investicijų, nukreiptų į atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Estijos gyventojams ruošiama kompensacijų puokštė

Estija daug priemonių numatė elektros ir gamtinių dujų energijos kainoms valdyti.

Vyriausybė spalio 14 d. paskelbė, kad parengtas viešojo administravimo ministro dekretas dėl priemonių, susijusių su didėjančiomis energijos kainomis.

Planuojama, kad kompensacijas gaus iki 70 tūkst. šeimų, kurioms bus kompensuojama už elektros, dujų ir centrinio šildymo kainų didėjimą.

Estijoje daugelio vartotojų energijos sąskaitos neišskaidytos į atskiras sudedamąsias dalis, todėl bus kompensuojama bendra energijos sąskaita, įskaitant PVM, atsinaujinančios energijos mokestį, akcizo mokestį ir tinklų mokesčius.

„Bus kompensuojama 80 proc. energijos kainos, kuri viršija 12 centų/kWh už elektrą, 4,9 cento/kWh už dujas, 7,8 cento/kWh už centrinį šildymą. Priemonė galios nuo š. m. gruodžio iki 2022 m. balandžio arba gegužės mėn. Iš viso bus skirta 37 mln. EUR paremti namų ūkius, esančius žemiau santykinės skurto ribos“, – rašoma Seimo Tyrimų skyriaus apžvalgoje.

Be to, vartotojams bus kompensuota 50 proc. tinklų paslaugos mokesčio ir ši nuolaida galios elektrai, suvartotai nuo spalio iki kovo.

Foto: Shutterstock

Iš viso šioms kompensacijoms iš biudžeto bus skirta 88,25 mln. eurų.

Šalies finansų ministrė Keit Pentus-Rosimannus pranešė, kad su EK ketinama derėtis, kad elektros kainos būtų kompensuojamos parduodant nepanaudotus taršos leidimus. Estija dėl mažesnių nei planuota CO2 emisijų gali sutaupyti 37 mln. eurų, tačiau jų panaudojimui EK turi griežtas taisykles.

Taip pat finansų ministrė pranešė ir apie tai, kad visi elektros energijos vartotojai gali tikėtis, kad Vyriausybė padengs dalį mokesčio už naudojimąsi tinklais.

Be trumpalaikių priemonių, valstybė ketina investuoti beveik 700 mln. EUR į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų didinimą, kad sumažintų energijos kainų kilimo riziką ilgalaikiu laikotarpiu.

Jungtinė Karalystė taiko išmokas, riboja viršutines tiekėjų kainas

Jungtinėje Karalystėje taikomos vadinamosios energijos „kainų lubos“, siekiant apsaugoti milijonus labiausiai pažeidžiamų vartotojų – tiekėjai negali prašyti daugiau, nei tam tikri patvirtinti dydžiai, tačiau gali teikti mažesnius įkainius. Dėl augančių energijos kainų, lubos spalį taipogi buvo didinamos.

Šį sezoną JK numatyta „šiltų namų nuolaida“ (Warm Home Discount), kuria numatyta vienkartinė 140 svarų sterlingų (166 Eur) nuolaida energijos sąskaitoms 2021/2022 metų šaltajam sezonui. Vartotojams dėl to niekur kreiptis nereikia. Nuo kitų metų ši suma didės dešimčia svarų ir padės 780 tūkst. pensininkų bei mažas pajamas gaunančių šeimų.

Kita parama – „žiemos kuro mokėjimai“ (angl., Winter Fuel Payments), kurių vertė nuo 100 iki 300 svarų (118–354 Eur), automatiškai mokami tiems asmenims, kurie gauna valstybines pensijas arba kai kurias kitas socialines išmokas. Tai netaikoma gaunantiems būsto išmoką, savivaldybės mokesčio lengvatą, vaiko išmoką arba universalų kreditą.

Foto: Shutterstock

„Šalto oro mokėjimai“ (angl., Cold Weather Payments), kurie sudaro 25 GBP (apie 30 Eur), skiriami pažeidžiamiems namų ūkiams, kai oras neįprastai atšąla. Mokama nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. namų ūkiams už kiekvieną 7 dienų laikotarpį, kai oras labai šaltas.

Jungtinėje karalystėje taip pat sudaroma galima atskirai tartis su energijos tiekėju dėl mokėjimų sumažinimo arba mokėjimų pertraukos.

Latvija mažina pažeidžiamų vartotojų sąskaitas – galima gauti po 20 eurų

Latvijos vyriausybė reaguodama į kylančias kainas atnaujino paramos pažeidžiamiems elektros vartotojams taisykles, pagal jas elektros sąskaitos buvo sumažintos. 5 Eurų kompensacija skiriama vargingai gyvenantiems arba mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, šeimoms (asmenims), kurie rūpinasi neįgaliu vaiku ir pan. 10 eurų kompensacija skiriama didelėms šeimoms, turinčioms 3 ir daugiau vaikų.

„Tačiau dėl vis didėjančių energijos kainų parama visoms grupėms nuo lapkričio 1 d. buvo padidinta dar 10 Eur, taigi atitinkamai pažeidžiamų vartotojų elektros sąskaitos bus sumažintos 15 arba 20 Eur“, – apžvelgia situaciją Seimo Tyrimų skyrius.

O dėl šildymo kainų procesas Latvijoje tebevyksta ir rengiamos paramos priemonės, kad būtų kompensuota už didėjančius šildymo tarifus. Planuojama parama bus nukreipta tam tikroms gyventojų grupėms. Taip pat vyksta ir kitos diskusijos dėl paramos priemonių, kurios kol kas neviešinamos.

Lenkija plečia išmokas pažeidžiamiausiems

Lenkijoje spalio 22 d. klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskwa pateikė vyriausybei svarstyti įstatymo projektą, kuriame numatytos išmokos pažeidžiamiems vartotojams. Numatyta įvesti naujas energijos išmokas, skirtas padidinti pažeidžiamų vartotojų apsaugą, taip pat kai kurios kitos nefinansinės paramos priemonės. Be to, į teisės sistemą įvedama „energetinio skurdo“ sąvoka.

Pagrindinis pokytis – išplėtimas asmenų grupės, turinčios teisę gauti energijos išmokas pagal pajamų kriterijų, neviršijantį 1563 zloto (336 Eur) vieno asmens namų ūkiui ir 1115 zloto (240 Eur) asmeniui kelių asmenų namų ūkiams.

Išmoka būtų skiriama 6 mėn. laikotarpiui, numatoma supaprastinta procedūra – užteks pateikti sąskaitą faktūrą.

Skurdas
Foto: Unsplash

Sąskaitos už energiją Lenkijoje turėtų didėti 30–50 proc., o piniginė to išraiška – 324–846 zloto (70-182 Eur) per metus, skaičiuojama įstatymo projekte pateiktose prognozėse.

Vyriausybė 2022–2031 metų laikotarpiui planuoja pažeidžiamų vartotojų paramai skirti vis didėjančias sumas – nuo 1,5 mlrd. PLN iki 1,7 mlrd. PLN (nuo 323 iki 366 mln. eurų), rašoma Seimo Tyrimų skyriaus apžvalgoje.

Išmokas pažeidžiamiems namų ūkiams papildytų ir nefinansiniai paramos mechanizma: bus galima pateikti prašymą energijos pardavėjui dėl mokėjimų už energiją išskaidymo, atidėjimo, palūkanų už vėlavimą sumokėti ir teisinių procedūrų prieš nemokius vartotojus laikino sustabdymo.

Taip pat bus draudžiama nutraukti elektros tiekimą pažeidžiamiems vartotojams nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. ir valstybinių švenčių dienomis.

Norvegija didina išmokas, ketina mažinti mokesčius

Norvegijoje gamtinės dujos kaip energijos šaltinis yra naudojamos mažai. Tačiau dėl brangstančios elektros energijos priemonių imtasi.

Spalio 26 d. šalies vyriausybė pasiūlė laikinai padidinti nacionalinę būsto išmokų programą, kad būtų padėta ekonomiškai pažeidžiamiems namų ūkiams, šiemet susiduriantiems su didesnių elektros kainų problema. Lapkričio 9 d. šį siūlymą vienbalsiai priėmė karalystės parlamentas (Stortingas).

Foto: Corbis

Taip pat lapkričio 12 d. vyriausybė pasiūlė sumažinti elektros energijos mokestį 2022 m., kad sumažėtų galutinė elektros kaina vartotojams. Pagal siūlymą, 2022 m. elektros energijos mokesčio tarifas sumažėtų 47 proc. žiemos mėnesiais ir 9 proc. kitais mėnesiais. Tarifas mažėtų nuo dabartinio lygio, kuris yra 0,1669 koronos kilovatvalandei, arba 1,7 euro cento.

„Norvegijos vyriausybė yra mažumos vyriausybė, todėl jai reikės ieškoti sąjungininkų Stortinge, ir manoma, kad tai bus nelengva užduotis vykstant svarstymams dėl biudžeto“, – teigiama apžvalgoje.

Vokietija nuo elektros tarifo nuima 2,78 cento už kilovatvalandę

Vokietijos vyriausybė nuo 2022 m. sumažins mokestį už suvartotą elektros energiją, siekdama palengvinti vartotojams tenkančią naštą. Tai paskelbė tinklo operatorės.

Priemoka tarife, iš kurios finansuojama saulės ir vėjo jėgainių plėtra, nuo sausio 1 d. sumažės daugiau nei 40 proc. – iki 3,72 cento už kWh. Šiuo metu šis mokestis siekia apie 6,5 cento. Tą patvirtino „50Herz Transmission“, „Amprion“, „TenneT TSO“ ir „TransnetBW“.

Sumažintas mokestis bus kompensuojamas didesnėmis vyriausybės subsidijomis, kurios iš dalies bus padengtos lėšomis, surinktomis iš 2021 m. pradžioje įvesto CO2 mokesčio.

„Tai didžiausias toks mokesčio sumažinimas nuo tada, kai jis buvo įvestas 2000 m., siekiant padėti šaliai pereiti nuo iškastinio kuro prie švaresnių energijos šaltinių“, – rašoma Seimo Tyrimų skyriaus apžvalgoje.

Švedija – nesikiša

Švedijoje kol kas jokių papildomų priemonių dėl didėjančių energijos kainų nebuvo imtasi. Švedijos vyriausybė kol kas nesiūlė laikinai sumažinti energijos mokesčių, taikomų elektrai ir dujoms. Tačiau yra kitos politinės partijos ir interesų grupės, kurios už tai pasisako, ypač kiek tai susiję su namų ūkiais. Taip pat yra pasisakymų, kad būtų sumažintas mokestis benzinui ir dyzelinui.

Daugelį metų kai kuriose Šiaurės Švedijos savivaldybėse elektrai, kurią naudoja namų ūkiai ir paslaugų sektorius, taikoma elektros mokesčio lengvata (0,096 SEK – apie 1 euro centą – nuo įprastinio tarifo).

Suomijoje buvo priimtos Elektros rinkos įstatymo pataisos dėl elektros perdavimo kainų, tačiau tai tiesiogiai nebuvo susiję su dabartiniu energijos kainų augimu.

Vis tik dėl priimtų pataisų nuo 2022 m. pradžios elektros kainos namų ūkiams šiek tiek sumažės. Pagal įstatymo pataisas elektros perdavimo kainos per metus negalės didėti daugiau nei 8 proc. (šiuo metu tokia riba yra 15 proc.).

Kitų priemonių kol kas nebuvo imtasi.

„Suomijoje namų ūkiai sunaudoja labai mažai dujų. Ypač šildymui dujos naudojamos retai. Tik Helsinkyje dujų dalis didesnė – apie 30 proc., – ir jos naudojamos gaminti elektrai ir centriniam šildymui. Tačiau nors spalio mėn. pradžioje centrinio šildymo kaina Helsinkyje išaugo 30 proc., kokių nors kompensavimo priemonių nebuvo imtasi“, – paaiškinama Seimo tyrėjų surinktoje apžvalgoje.

Savickas: kitos valstybės kompensuoja, mes – nukeliame ateičiai

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas, užsakęs Seimo Tyrimų skyriaus parengtą apžvalgą, pastebi, kad Lietuva renkasi kitokį kelią, nei dalis kitų Europos valstybių.

„Visų pirma, pasigedome tam tikro principinio ir sisteminio požiūrio į tai, kokios reikalingos strateginės investicijos į infrastruktūrą, kurios padėtų turėti tokią energijos infrastruktūrą, kuri leistų amortizuoti tokius šuolius“, – apžvelgia L. Savickas.

Jis pasigedo finansinių paskatų, kad gyventojai noriau taptų gaminančiais elektros energijos vartotojais, kai, palyginimui, Estija investuoja beveik 700 mln. Eurų į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos projektus.

„Dabar liko tik praėjusios vyriausybės parengti metų pradžioje paskelbti skatinimo konkursai, bet naujų konkursų kol kas nėra paskelbta, ir šiemet, panašu, kad nebebus daugiau spėta dar kažką paskelbti“, – stebisi L. Savickas.

Tačiau didžiausią skirtumą tarp Lietuvos ir kitų valstybių jis įžvelgė tame, kad kitos valstybės kainas kompensuoja, subsidijuoja, tuo metu Lietuva – nukelia į ateitį.

„Vis dar nesutarta ir tebevyksta diskusijos dėl piniginės socialinės paramos sprendimų. Kol kas vienintelė sistema, kuri Lietuvoje veikia – tai šilumos kainų kompensavimo priemonė. Mūsų frakcijos vardu yra registruotas siūlymas, vėliau kone identiškas siūlymas registruotas iš Vyriausybės pusės, dėl jų abiejų Seimas dar nėra apsisprendęs <...> Energetinį skurdą šalyje išgyvena 26 procentai, o kompensuojamomis priemonėmis pasinaudoja vos daugiau nei 3 proc. gyventojų“, – lygino parlamentaras.

Jį stebino ir tai, kad savivaldybių socialinei paramai skirtos lėšos lieka nepanaudojamos pagal paskirtį, todėl trūksta priemonių ir principinių sprendimų.

L. Savickas įspėja, kad elektros vartojimas toliau augs, tačiau ateityje sudėtines kainas sudarys ir skola už praeitį.

„Prisiminkime, visai neseniai negalėjome prognozuoti tokio kainų kilimo. Tai ir ateityje mes negalime užtikrintai pasakyti, kad nebus situacijų, kuomet kainos klausimas vėl taps labai aktualus. Ir prie esamų iššūkių mes vis dar turėsime senus klausimus, tą kainos padidėjimą, kuris jau bus integruotas į būsimą tarifą, kurį anksčiau ar vėliau vis tiek sumokės vartotojai. Kitose valstybėse, matome, kad renkasi spręsti klausima ne ateities sąskaita, o dabartiniu metu siekiant kainas kompensuoti, ieškant sprendimo dabar“, – vertino L. Savickas.

Jo nuomone, „motyvavimas aukštomis kainomis“ pereiti prie atsinaujinančių išteklių nebūtų teisingas tiems žmonėms, kurie jau yra energetiniame skurde – jie neturi galimybės priimti papildomai kainuojančių sprendimų.

„Turėtume veikti keliomis kryptimis. Viena vertus, negalime neištiesti reikiamos pagalbos rankos žmonėms, kurie susiduria su energetiniu skurtu ir čia mes turime ieškoti principingų ir reikšmingesnių priemonių, nei dabar diskutuojama. Tuo pačiu mes turime kalbėti , kad neturime kito pasirinkimo, tik vidutiniu laikotarpiu, pradėti reikšmingą pokytį, kurį pavyko pasiekti el. energijos segmente judant atsinaujinančių išteklių link. Tačiau tiek transporto, tiek šildymo srityse reikšmingi pokyčiai dar laukia ir juos reikėtų reikšmingai skatinti“.

Ministerija: Lietuvos priemonės atitinka EK gaires

Energetikos ministerija paaiškina, kad priemonės, kurių Lietuva ėmėsi siekdama amortizuoti energijos kainų augimą gyventojams, iš esmės atitinka Europos Komisijos gaires.

„Pirma, visos šalys vieningai sutaria, jog nacionaliniu lygiu svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, tačiau būtina kalbėti apie nuoseklią, ilgalaikę politiką, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių. Lietuvos sprendinių paketas apima kainų šoko suvaldymą, taip pat įsisenėjusių energijos švaistymų ir neūkiškumo išgyvendinimą gerinant šilumos punktų priežiūrą bei namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimą, suteikiant gyventojams paramą saulės elektrinių įsirengimui ir neefektyvių iškastinio kuro katilų keitimui modernius AEI naudojančius šilumos katilus ar šilumos siurblius“, – teigiama komentare.

Paaiškinama, kad trumpalaikės priemonės orientuotos į kainų šuolio sumažinimą visiems vartotojams, tuo tarpu ilgalaikės priemonės šią laikiną kainų krizę išnaudotų spartesniam perėjimui prie atsinaujinančios energetikos išteklių.

Be jau patvirtintų priemonių, nepasiturintiems gyventojams, jei pritars Seimas, nuo kitų metų sausio 1 d. bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis ir taip sumažės finansinė našta dėl didėsiančių šilumos kainų. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nėra skirtumo, ar būstas šildomas centralizuotai, ar kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gautų apie 110 tūkst. žmonių.

Seimas taip pat pusmečiui pratęsė terminą, iki kada buitiniai elektros vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją – tai padės išvengti galimo „butelio kakliuko“ efekto 2021 m. pabaigoje, taip pat mažiau vartotojų pateks į garantinį tiekimą, kuriems elektros kaina, tikėtina, būtų didesnė.

Dar vienas sprendinių paketas apima vietinio biokuro pasiūlos didinimą, kuri yra pagrindinė šilumos gamintojų naudojama žaliava Lietuvoje.

„Skatinant didesnį tvariai pagaminto vietinio biokuro – miško kirtimo atliekų – naudojimą, Vyriausybės pavedimu atlikti teisės aktų pakeitimai, padidinti miško kirtimo liekanų paruošimo kiekiai ir pasiūla rinkoje, supaprastintos bei pagerintos šių kirtimo liekanų įsigijimo sąlygos“, – skaičiuoja ministerija.

Tarp ilgalaikių priemonių numatomas beveik 300 mln. eurų finansinės paramos paketas, skirtas gyventojų energetinio savarankiškumo didinimui. Siekiama, kad gyventojai patys dalyvautų žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje.

„Kas ketvirta šeima ar namų ūkis turės galimybę įsirengti saulės elektrinę, šilumos siurblį, pasikeisti katilą į efektyvesnį“, – žada ministerija.