Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, lapkričio 10 dieną nepriklausomą tiekėją buvo pasirinkę 293 tūkst. į antrąjį etapą patenkančių vartotojų, kai iš viso jam priskiriama apie 780 tūkst. Taigi jau beveik 38 proc. yra apsisprendę.
Daliai apsimokės nuo sausio 1 dienos
Visi „Delfi“ apklausti nepriklausomų tiekėjų atstovai sakė, kad artimiausiu metu ketina susisiekti su savo klientais ir informuoti juos apie jiems labiausiai apsimokančius veiksmus po sausio 1 dienos.
„Apie galimybę pusmečiui grįžti prie visuomeninio tiekimo informuosime visus savo antrojo etapo klientus“, – sakė „Elektrum“ vadovas Martynas Giga.
Jis paaiškino, kad visiems klientams, kurių sutartys yra pasirašytos su tiekimo pradžia nuo 2022 metų sausio 1 dienos, bus pranešta, kas jiems yra finansiškai naudingiau – dar pusmečiui likti visuomeniniame (iki liepos 1 dienos) ar vis tik nuo 2022 metų sausio 1 dienos pradėti pirkti elektrą iš pasirinkto nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pagal jau pasirašytą sutartį.
„Likti visuomeniniame tiekime patarsime visiems, kuriems šis žingsnis finansiškai apsimokės. Klientams neprieštaraujant, jų sutarčių su „Elektrum“ įsigaliojimo pradžios datą tiesiog perkelsime iš sausio 1 dienos į liepos 1 dieną.
Kadangi elektros kainos didmeninėje rinkoje nuolat keičiasi, mes ieškosime galimybės vartotojams, kurie pasirinks atidėti sutarties įsigaliojimo pradžią iki liepos 1 dienos, siūlyti pradėti tiekimą ir anksčiau nei liepos 1 dieną. Vertinsime situaciją ir siūlysime galimus veiksmus klientams labai individualiai, remiantis konkrečia jų situacija.
Šiai dienai visuomeninio tiekimo kaina dar nėra žinoma, tačiau iš tam tikrų jos dedamųjų, kurias VERT jau apskaičiavo, matome, kad daliai klientų, pasirašiusių su mumis sutartis nuo rugsėjo, matomai bus naudingiau likti visuomeniniame tiekime. Tą ir patarsime jiems daryti. Jau dabar peržiūrime klientų situaciją ir ruošiame komunikaciją, kuri išeis kai tik įstatymo pataisos įsigalios“, – sakė jis.
„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna taip pat sakė, kad visus antrojo liberalizacijos etapo klientus informuos apie laikiną visuomeninio tiekimo galimybę ir rekomenduos priimti sprendimą, geriausiai atitinkantį konkretaus kliento situaciją pagal turimas tiekimo sutarties sąlygas.
„Šiai dienai elektros kainos jau pradėjo mažėti nuo to rekordinio piko, kuris buvo pasiektas šių metų rugsėjį. Todėl mes kaip nepriklausomas tiekėjas sieksime pasiūlyti tokius sprendimus, kurie bus ekonomiškai naudingi dabartinėje situacijoje atsidūrusiems klientams.
Puikiai suprantame, kad po priimto įstatymo nemažai buitinių vartotojų atsidūrė nežinomybėje. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad pagal naują tvarką elektros tiekėjai klientams, kurie turi sutartis nuo 2022 metų sausio 1 dienos, rekomenduos atidėti sutarčių įsigaliojimo terminą pusei metų. Bet visos sąlygos, įskaitant elektros kainą, po pusės metų bus taikomos tokios, kokios yra dabar jau pasirašytų sutarčių pagrindu.
Pavyzdžiui, klientų, kurie su vienu tiekėju sudarė sutartį šių metų spalio 12 dieną, dabartinėje sutartyje elektros kaina siekia 0,24 Eur/kWh, o po pusės metų rinkoje ta pati kilovatvalandė gali kainuoti 0,164 Eur/kWh. Tokiu atveju pasirinkusieji atidėtą sutarties terminą galimai permokės 0,076 Eur/kWh, nes galios dabartinės sutarties sąlygos. Todėl, nenorint permokėti bei patirti finansinių nuostolių, racionalus sprendimas bus pasitikrinti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus artėjant atidėto tiekimo termino pradžiai“, – patarė jis.
V. Koryzna nurodė, jog turi per 13 tūkst. antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui priskirtų klientų.
„Beveik pusei jų turima kaina greičiausiai bus mažesnė nei visuomeninio tiekimo, kurią VERT turi paskelbti šių metų lapkričio pabaigoje. Kadangi mūsų klientai gauna žaliąją elektros energiją ir papildomai už tai nemoka, tikimės racionalaus sprendimo, kadangi naudos galimai atsveria išlaidas bei nepatogumus pereinant į visuomeninį tiekimą ir po ne pilnų 6 mėnesių grįžtant pas nepriklausomą tiekėją.
Šiai dienai esame didžiausias elektros energijos tiekėjas pagal klientų skaičių, kuriems tiekiama žalioji elektros energija. Ir toliau planuojame laikytis šios krypties siekdami, kad kuo daugiau gyventojų prisidėtų prie gamtos tausojimo mažinant paliekamą CO2 pėdsaką. Manome, kad tai yra ypatingai svarbu, nes pasirinkti žaliąją elektros energiją tėra tik mažas žingsnis mums asmeniškai, bet didžiulis šuolis žmonijai siekiant mažinti klimato kaitą, kurio aktualijas kaip niekad akivaizdžiai matome šiais metais“, – sakė „Enefit“ vadovas.
„Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas sakė, kad visiems dar neįsigaliojusias nepriklausomo tiekimo sutartis turintiems klientams bus pranešta, kuris žingsnis jiems būtų finansiškai naudingesnis – ar likti visuomeniniame tiekime, paaiškėjus būsimiems jo tarifams, iki 2022 metų liepos 1 dienos, ar naudotis nepriklausomu elektros energijos tiekimu nuo 2022 metų sausio 1 dienos pagal dabartinę sutartį.
„Konkurencijai atverta elektros rinka vartotojams yra naudinga, nes kainų pokyčiai joje iš karto atsispindi ir sąskaitose. Geriausias to pavyzdys yra šių metų pradžia – tiems „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo klientams, kurie užfiksavo kainas tuo metu, elektros kainos bus netgi žemesnės negu planuojama visuomeninio tiekimo kaina kitais metais. Dėl šios priežasties šiai vartotojų grupei, turinčiai sutartis ir užfiksavusiems geresnes kainas, naudingiau tęsti naudojimąsi nepriklausomu tiekimu negu grįžti į visuomeninį tiekimą“, – pastebėjo jis.
Savo ruožtu „Perlas Energija“ direktorius Vilius Juraitis sakė, kad sutarčių įsigaliojimo atidėjimą, kaip ir numato pakeistas įstatymas, siūlys tiems vartotojams, kurių sutartys turėjo įsigalioti nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
„Visuomeninio tiekėjo kaina bus aiški iki šių metų pabaigos. Kai ji bus žinoma, tuomet kiekvienas vartotojas galės visuomeninio tiekimo kainą palyginti su ta, kuria elektrą gautų iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo. Šią kainą pasitikrinti vartotojai gali savo su nepriklausomu tiekėju pasirašytoje sutartyje. Yra įmanoma, kad pasirinkto nepriklausomo tiekėjo kaina bus mažesnė nei visuomeninio tiekimo, ypač tiems žmonėms, kurie sutartis su pasirinktu nepriklausomu tiekėju pasirašė vasaros pabaigoje. Tad tokiems vartotojams neapsimokės dar pusmetį likti su visuomeniniu tiekėju, mat jie elektrą geresne kaina gaus iš nepriklausomo tiekėjo“, – paaiškino jis.
Gali nesutikti
V. Juraitis dar sakė, kad tikėtina, jog bus tokių klientų, kurie su pasiūlymu atidėti sutarties įsigaliojimą nesutiks.
„Atidėti sutarties įsigaliojimo nenorės tie, kuriems labiau apsimokės pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo, jei jo kaina, dėl kurios anksčiau pasirašė sutartį, bus geresnė nei visuomeninio tiekėjo. Tad tokie žmonės įsigaliojimo neatidės ir pradės naudoti pasirinkto tiekėjo elektrą jau nuo sausio 1 dienos. Jei vartotojai pasirašė sutartį su nepriklausomu tiekėju, kuris siūlo didesnę elektros kainą nei toji, kurią galima gauti iš visuomeninio tiekėjo, bei buvo numatę tiekimo pradžią sausio 1 dienos, sutartis liks galioti, o tiekimas bus atidėtas liepos mėnesiui, kai baigsis liberalizacijos procesas. Tad atidėti įsigaliojimą yra patogu, nes dar pusmetį vartotojai galės gauti visuomeninio tiekėjo paslaugą, o artėjant liberalizacijos terminui, nieko daryti nebereikės, mat visi namų darbai pasirenkant naują tiekėją jau bus padaryti“, – sakė jis.
Pašnekovas tvirtino, kad sutarčių nutraukinėjimas šiuo metu nepastebimas.
„Tam paprasčiausiai nėra priežasčių. Visi, pasirašę sutartis su tiekėjais ir pasirinkę tiekimą nuo sausio 1 dienos, dar pusmetį galės gauti elektrą iš visuomeninio tiekimo, o liberalizacijos procesui pasibaigus, liepą, elektra bus pradėta tiekti naujojo pasirinkto nepriklausomo tiekėjo.
Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimas daugeliui buvo nelengvas sprendimas, pareikalavęs atlikti namų darbus ir atsakingai išsirinkti elektros tiekimo bendrovę. Tie, kas šį kelią jau nuėjo, pasirinko tiekėją, tikrai nenori to daryti iš naujo, todėl nemato priežasčių sutartis nutraukinėti“, – sakė „Perlas Energija“ atstovas.
L. Zadarackas pastebėjo, kad apsisprendimą nesutikti su atidėjimu gali nulemti noras vartoti žaliąją energiją.
„Dalis klientų nesutikti su sutarties įsigaliojimo atidėjimu gali ir dėl noro vartoti būtent žaliąją energiją, kuri visuomeninio tiekimo klientams nėra taikoma, o taip pat norėdami pasinaudoti kainos fiksavimo arba planų, susietų su biržos kainomis, privalumais“, – sakė jis.
„Ignitis“ atstovas taip pat sakė, kad ženklaus nutraukiamų sutarčių padidėjimo, susijusio būtent su sprendimu nukelti antrąjį liberalizavimo procesą, šiuo metu nefiksuoja.
Savo ruožtu V. Koryzna dėstė, kad nori tikėti, jog „Enefit“ klientai juos rinkosi vertindami platesnes naudas, o visuomeninis tiekimas tiesiog užtikrina bazinį elektros tiekimo poreikį.
„Visų pirma, visuomeniniame tiekime jie negalės pasirinkti lietuviškos žaliosios elektros energijos. Antra, kainos skirtumas tarp šiuo metu turimos ir pasiūlytos visuomeniname tiekime gali būti itin mažas bei neesminis. Ir trečia – reiktų labai praktiškai įsivertinti laikino pasikeitimo nepatogumus – suvartojimo deklaravimo, sąskaitos apmokėjimo, susijusių klausimų sprendimo aspektus“, – aiškino jis.
Pašnekovas dar sakė, kad šiai dienai stebi natūralią klientų rotaciją.
„Ją dažniausiai lemia neesminės funkcinės priežastys. Pavyzdžiui, kadangi mes esame „žalia“ bendrovė, savo veiklą grindžianti tvarumo idėjomis, – neturime prieš kelis dešimtmečius aktyviai naudotų deklaravimo knygučių, tam tikriems pavieniams klientams jos yra patogiau ir jie nusprendžia migruoti. Bet žvelgiant bendrai, nutraukiančių sutartis „Enefit“ klientų procentas nėra didelis“, – sakė jis.
M. Giga teigė, kad tik pasigirdus kalboms apie pokyčius sakė, jog nelaikys sutartis jau pasirašiusių vartotojų įkaitais ir patys siūlys klientams rinktis visuomeninį tiekėją, jei matys, kad jų kaina nekonkurencinga.
„Elektrum“ pozicija šiuo klausimus nesikeičia – žvelgiame į priekį, mums svarbu tęstinumas, geras santykis ir tai yra mūsų atsakomybė prieš klientus. Labai gali būti, kad dalis klientų nuspręs niekur nejudėti ir nieko nebekeisti – dėl nežymaus sutaupymo, dėl to, kad pasitiki savo pasirinktu tiekėju, dėl užimtumo laiko stokos vėl gilintis ir domėtis, pagaliau“, – nurodė jis.
Kritikuoja valdančiuosius
M. Giga priminė, kad „Elektrum“ ne kartą išsakė savo neigiamą nuomonę dėl suplanuotų liberalizavimo etapų pratęsimo, savotiško liberalizavimo stabdymo.
„Vis tik, nors ir nedžiuginanti, tačiau ši elektros tiekimo liberalizavimo pauzė bus rinkos gyvybingumo testas ir konkurencijos stiprumo patikrinimas. Ilgalaikių planų šioje srityje turintys nepriklausomi tiekėjai nėra nusiteikę išskirtinėms šiltnamio sąlygoms, atvirkščiai – negailestingai konkurencijai“, – sakė jis.
Tuo metu V. Koryzna pastebėjo, kad Vyriausybės reakcija į staiga išaugusias elektros energijos kainas ir sprendimas pusmečiui nukelti elektros energijos tiekimo rinkos liberalizacijos terminą gali atsisukti kitu galu.
„Labai realu, kad būtent toks žingsnis ilgainiui kaip tik išaugins paslaugų kainas ir vartotojai patirs didesnes išlaidas. Žvelgiant į ateities prognozes kol kas nėra jokių požymių, kad per pusmetį rinkos kainos grįžtų į priešpandeminį lygį, kadangi tebesitęsiantis ekonomikos atsigavimas ir artėjantis žiemos sezonas dar labiau didins elektros ir dujų paklausą bei kainas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Dabar susidursime su situacija, kai naudą iš visuomeninio tiekimo mažesnės reguliuojamos kainos gaus tik dalis rinkos vartotojų, o kainos skirtumą su realia rinkos kaina sumokės visi. Norint to išvengti, buvo galima pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiais.
Jose visiems vartotojams bei rinkos dalyviams pritaikytos vienodos, nediskriminacinės praktikos per kitų nei elektros tarifo dedamųjų dalių mažinimą ar tiesiogiai per pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Lygiagrečiai daugiau dėmesio verta skirti ilgalaikiams, tvariems sprendimams – šalies energetikos sistemą transformuojant į atsinaujinančiais ištekliais paremtą elektros generavimą. Taip būtų mažinama priklausomybė nuo augančių dujų kainų ar anglies dvideginio kvotų, kainas mažiau veiktų ir elektros biržos niuansai, kurie priklauso nuo begalės veiksnių“, – sakė jis.
„Igntis“ atstovas nuo sprendimų valdant augančias energijos kainas vertinimo susilaikė, tačiau pastebėjo, kad elektros tiekimo rinkos liberalizacija su elektros kainų brangimu nėra susijusi.
Tuo metu V. Juraitis aiškino, kad buvo galima imtis kitokių priemonių, kurios turėtų realų pokytį vartotojų piniginėms.
„Itin svarbu suprasti, kad liberalizacijos proceso prailginimas nesprendžia jokių kainos kilimo problemų, nes pats procesas su augančiomis elektros kainomis nėra susijęs. Elektros kainą lemia daugybė skirtingų išorės veiksnių, o šiandien kainos yra stipriai išaugusios dėl pabrangusių energetinių žaliavų, išaugusių taršos leidimų kainų elektrinėms, kurios išmeta anglies dvideginį, sausų orų Skandinavijoje, kas riboja hidroelektrinių gamybą regione. Tad rinkos liberalizavimas neturi nieko bendro su augančiomis elektros kainomis ir įtakos kainoms nedaro jokios.
Kalbant apie Vyriausybės ir Seimo sprendimus dėl kainos amortizavimo vartotojams realiu metu, reikia suprasti, kad nemokamų pietų nebūna. Pratęsdama liberalizavimo procesą Vyriausybė didina ir skolą, kurią turės grąžinti visi Lietuvos elektros vartotojai, kadangi pratęsiamas ir visuomeninio elektros tiekėjo nuostolingas veikimas. Pasak VERT, visuomeninis tiekėjas vien šiais metais sugeneruos 63 mln. eurų nuostolį, kuris atsiras, pirma, dėl visuomeninio tiekėjo nenoro elektrą pirkti sudarant ilgalaikius sandorius, ir, antra, dėl patogumo – visuomeniniam tiekėjui lengviau elektrą pirkti brangiau neieškant pigesnių sprendimų ir nuostolį dengti iš vartotojų kišenių.
Be to, stebina ir tai, kad Vyriausybė numatė, jog kompensuos elektros energijos kainą, jei ši augs daugiau nei 40 proc. Jau šiems siūlymams atsiradus buvo žinoma, kad toks didelis visuomeninio tiekėjo kainos augimas nėra įmanomas dėl kainos nustatymo metodikos ir tokio augimo žmonėms baimintis nereikėtų.
Manome, kad konkurencija yra geriausia priemonė, padedanti užtikrinti mažesnes kainas. Tikimės, kad valstybė su visais rinkos dalyviais elgsis sąžiningai – nepriklausomai, ar tai valstybinė įmonė, ar ne, bei garantuos konkurenciją, neleis visuomeniniam tiekėjui pasipelnyti iš šio energetinio chaoso bei sugriauti liberalizavimą“, – sakė „Perlas Energija“ vadovas.
