„Pastaruoju metu kelis kartus išaugus elektros energijos ir gamtinių dujų kainoms, primename, kad perkančiosios organizacijos, prieš pildydamos užsakymus CPO LT kataloge, atkreiptų dėmesį į suplanuotas pirkimui skirtas lėšas ir, esant galimybėms, atitinkamai padidintų biudžete numatytas sumas, kad jų užtektų planuojamam įsigytų prekių kiekiui.
Kitu atveju, galima susidurti su šiuo metu dažna situacija, kai visų tiekėjų siūlomos kainos yra didesnės už suplanuotas lėšas ir dėl to tenka atmesti visus pasiūlymus bei vykdyti pirkimą iš naujo“, – skelbia CPO LT.
„Mercell“ duomenimis, Lietuvoje yra 2110 perkančiųjų organizacijų. Tai muziejai, mokyklos, darželiai, poliklinikos, savivaldybių įmonės, kultūros namai, socialinės globos namai, pataisos namai ir t. t.
Neįvyko 701
O. Biveinienė „Delfi“ perdavė, kad nuo 2021 metų rugsėjo iki lapkričio 15 dienos, neįvyko 701 elektros energijos pirkimas, o įvyko 267.
Kaip paaiškino vienos sėkmingai pirkimą atlikusių įmonių – „Jonavos vandenų“ – atstovė Rosita Vaikšnorienė, elektrą perkant per CPO, jų puslapyje iš katalogo pasirenkama būtent ši prekė.
„Užpildome prašomus duomenis. Jei pirkimas įvyksta pasirašoma sutartis, jei neįvyksta - pildome dar kartą“, – aiškino ji.
Elektros pirkimuose pagrindinis tiekėjo atrankos kriterijus yra mažiausia kaina.
CPO LT perkančiąsias organizacijas buvo įspėjusi ir dėl dujų pirkimų, tačiau jie pastaruoju metu vyksta sėkmingai.
„Nuo 2021 metų rugsėjo iki šios dienos, lapkričio 15, nebuvo neįvykusių pirkimų“, – perdavė O. Biveinienė.
Gresia ketvirtadaliu didesnė kaina
CPO LT atstovė dar paaiškino, kad elektros energijos pirkimo atveju, jei organizuojant pirkimo procedūras pagal seną sutartį elektros energijos tiekimas baigėsi, perkančiajai organizacijai bus teikiamas ESO garantinis elektros tiekimas (iki 6 mėnesių), kurio sąlygas ir tvarką numato Elektros energetikos įstatymas, kol bus sudaryta nauja elektros tiekimo sutartis.
Įstatyme nurodoma, kad taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25.
„CPO LT, reaguodama į dabartinę susidariusią situaciją, šiuo metu nerekomenduoja perkančiosioms organizacijoms rinktis fiksuotos kainodaros sutarties bent jau ilgam laikotarpiui tam, kad biudžeto lėšos būtų panaudojamos kuo racionaliau.
Rekomenduojame CPO LT elektroniniame kataloge rinktis galimybę sudaryti kintamos kainodaros sutartis bent neilgam laikotarpiui (tarkim, 6 mėnesiams) kol normalizuosis kainos energetikos sektoriuje. Tuomet pagal susiklosčiusią situaciją iš naujo rinktis naudingesnį atsiskaitymo už elektros energiją būdą (sutarties kainodarą)“, – sakė O. Biveinienė.
Kalbant apie gamtines dujas, jų pirkimuose tuo atveju, jei perkančioji organizacija priima sprendimą nesudaryti pirkimo, atlikto CPO LT elektroninio katalogo priemonėmis, sutarties, naujo pirkimo procedūromis laiku privalo pasirūpinti pati, kad būtų užtikrintas gamtinių dujų tiekimas.
„Pažymėtina, kad gamtinių dujų garantinis tiekimas taikomas tik buitiniams vartotojams, arba labai retais atvejais – tiekėjo bankroto atveju.
Gamtinių dujų garantinis tiekimas užtikrinamas Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis“, – pastebėjo CPO LT atstovė.
Įstatyme numatoma, kad taip pat, kaip ir elektros garantinio tiekimo atveju, dujų kainos vartotojams yra nustatomas pritaikius 1,25 koeficientą.
Prognozuoja sudėtingą žiemą
Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas sakė, kad ir taip sudėtingą žiemą gali būti pastebimas dar ir masinis viešojo sektoriaus įstaigų migravimas į garantinį tiekimą.
„Situacija neturi precendento ir kelia didelį nerimą. Šiuo metu praktiškai visi skelbiami elektros pirkimai neįvyksta vien dėl to, kad viešojo sektoriaus įstaigos ir įmonės, remdamosi kelių metų senumo elektros kainomis ir techninėmis specifikacijomis, pirkimų dokumentuose nurodo per mažas sumas, norinčiųjų tokiomis sąlygomis tiekti elektrą neatsiranda, pirkimas neįvyksta.
Jos be elektros tiekimo, žinoma, neliks, tačiau akivaizdu, kad praranda menkiausią galimybę kontroliuoti naudojamos elektros kainą ir urmu keliaus į nepigų garantinį tiekimą. Ir tai yra pakankamai masinis reiškinys dabar“, – sakė jis.
Pašnekovas svarstė, kad per viešuosius pirkimus apsirūpinti elektros energija įpratęs viešasis sektorius tiesiog nesieja savęs su buitiniais elektros vartotojais, į kuriuos šiuo metu nukreiptas visas dėmesys ir rūpestis.
„Tačiau ir viešajam sektoriui galioja tie patys rinkos dėsniai – elektra brangsta, pasiekti visų laikų rekordai, todėl planuojant energetinių paslaugų pirkimą reikia nusimatyti adekvačias sumas.
Daug kalbama apie rinkos liberalizavimo pristabdymą ir antrajam etapui priklausančių buitinių vartotojų laikiną palikimą visuomeniniame elektros tiekime. Bet didelė problema formuojasi tiesiai mums prieš akis. Daugelio viešųjų įstaigų perėjimas į garantinį tiekimą tuoj bus įvykęs faktas, kaip ir tai, kad šioje rekordinių kainų eroje jos už elektrą mokės dar brangiau, nei galėtų“, – sakė A. Zatulinas.
„NordPool“ duomenimis, elektros kaina biržoje rugsėjį siekė 123,96 euro už megavatvalandę ir buvo 213,82 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai bei 154,07 proc didesnė nei prieš 2 metus.
