„Didžiulės investicijos ateina į energetikos sektorių. Transformacijos, kuri vyksta energetikos sektoriuje ir kuri yra susieta su kova su klimato kaita, investicijos Lietuvoje per artimiausia dešimtmetį sieks apie 10 mlrd. eurų“, – trečiadienį laidoje „Delfi tema“ sakė jis.
Ministras svarstė, kad vykstanti transformacija savo mastu gali prilygti tai, kuri vyko prieš šimtą metų, kuomet buvo išrastas vidaus degimo variklis ir visa energetika tapo grįsta naftos produktais.
„Dabar grįžtame atgal, bet į elektrą, nes ir anuomet tuo pačiu metu konkuravo dvi rūšys: elektra ir iškastinis kuras. Tačiau Henry Fordas su savo „Model T“ perlaužė lengvųjų automobilių ekonomiką ir naftos produktai, vidaus degimo varikliai išvažiavo į priekį. Nafta ir dujos sukėlė didžiulius pokyčius klimate ir mes privalome grįžti atgal“, – sakė jis.
Dvi dalys
D. Kreivys kalbėjo, kad planuojamas investicijas galima išskirti į dvi dalis: kovos su klimato kaita ir nacionalinio saugumo.
„Kalbant apie klimato kaitą, pirmiausia, yra gamyba. Kadangi visos energijos rūšys (dujos, benzinas ir pan.) tampa elektra, o vandenilis irgi bus gaminamas iš elektros, galime įsivaizduoti, kad tos elektros turėsime turėti labai daug. Čia Lietuvoje turime vienintelį šaltinį, tai – atsinaujinantys energijos ištekliai (atominė energetika referendumu yra pastumta į šoną).
Turime saulę, vėją sausumoje ir vėją jūroje. Pagrindinės investicijos eis į šiuos tris sektorius, o šalia jų papildomos investicijos eis į AEI balansavimą – tvarumo tinkle išlaikymą. Nes vėjas tai pučia, tai nepučia, saulė tai šviečia, tai nešviečia. Tam, kad viskas būtų išlyginta ir elektros netrūktų, reikalingos papildomos investicijos“, – aiškino jis.
Pašnekovas nurodė, kad didžiulių investicijų galima laukti ir elektromobilumo srityje.
„Ją galima įsivaizduoti kaip ledkalnį. Viršūnėje yra elektromobiliai, įkrovimo stotelės, bet apačioje didžioji dalis yra investicijos į tinklą. Įsivaizduokime, kad yra šimtai tūkstančių elektromobilių, o jiems pakrauti reikalinga elektra, laidai, tinklas, subalansavimas ir pan.
Kalbant apie vandenilio ekonomiką, atsiranda žalio vandenilio gamyba, vandenilinis transportas. Investicijos vien klimato kaitos sektoriuje iš valstybės sieks apie 1,5 mlrd. eurų (su Europos Sąjungos lėšomis), bet dar privataus kapitalo planuojama, kad bus apie 8,5 mlrd. eurų“, – sakė D. Kreivys.
Ministras dar paaiškino, kaip atrodys planuojamas pokytis elektromobilumo srityje.
„Jei dabar organizme yra dvi ar trys širdys, kurios pumpuoja, gamina elektrą, perduoda ją į venas, o tada į skirstymo tinklą, į kapiliarus ir ateina pas vartotoją. O per ateinantį dešimtmetį atsiras šimtai tūkstančių gamintojų ir gamyba bus išsklaidyta, o tam, kad viskas galėtų darniai veikti, tinklas turi tapti išmaniu.
Tokiame tinkle vienu metu bus susieta, pavyzdžiui, žmogus turės saulės elektrinę, elektromobilį, bateriją, galbūt šilumos siurblį, išmanius daiktus, kurie per išmanų skaitiklį galės pasiskaičiuoti, kada elektra naudoti geriausia. Visa tai bus susieta į vieną sistemą, bus naudojami įvairūs algoritmai, galbūt ir dirbtinis intelektas, kad sistema veiktų darniai“, – sakė ministras.
Vykdo studiją
D. Kreivys papasakojo, kad šiuo metu ministerija kartu su Energijos skirstymo operatoriumi atlieka didžiulę tarptautinę studiją, skirtą išmanaus tinklo statybai.
„Elektromobilumas yra tik viena tos studijos dalis. Iš studijos atsiras veiksmų planas, pagal kurį bus atliekamos investicijos. Dalis jų bus iš ES Atsigavimo fondo (RRF), kitų ES lėšų, šiek tiek – iš biudžeto, dalį investuos pats ESO.
Tam, kad jos būtų kryptingai ir teisingai padarytos, turime žinoti, kur jas investuojame, kaip tiksliai tai darome. Tuos namų darbus mes darome. Kitos studijos rodo, kad jau 2025 metais įvyks lūžis, kuomet pigiausi elektromobiliai taps pigesniais nei pigiausi benzininiai ar dyzeliniai automobiliai. Turbūt paramos schemos liks, matysime, kaip ekonomika atrodys.
Pavyzdžiui, „Bloomberg“ prognozės rodo, kad Centrinėje ir Rytų Europoje tarp 40 ir 60 proc. visų automobilių 2030 metais bus elektromobiliai. Šiaurės Europoje – nuo 80 iki 100 proc., o Vakarų Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje) – tarp 60 ir 80 proc. Galima įsivaizduoti, kokio masto pokytis ateina ir kokio masto tinklo pokyčio reikės tam pasiekti“, – pasakojo ministras.
Žada paramą
D. Kreivys dėstė, kad 2025 metais užbaigti planuojama sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais juda neblogai.
„Sinchronizacija iš viso turi 29 projektus, iš kurių 6 yra užbaigti, kiti – progrese ir juda neblogai. Reikšmingų vėlavimų nėra. Pavyzdžiui, netrukus bus užbaigtas „LitPol Link“ išplėtimas, kuris leis prie Lenkijos prisijungti sinchroniniu būdu. Tai reiškia, kad mes bet kada, atsitikus nenumatytam atvejui, galėsime gauti sinchroninę pagalbą iš Lenkijos. Jie padės mums palaikyti dažnį ir būsime saugesni, jei kažkas atsitiktų Rytų pusėje.
Vien kabelis po jūra kainuoja per 100 mln. eurų. Tai „Harmony Link“. Taip pat yra sinchroniniai kompensatoriai, daugybė linijų yra pertvarkoma“, – pasakojo jis.
Pašnekovas nurodė, jog iki 2025 metų Lietuvoje planuojama turėti 1 gigavatą saulės ir 1,3 GW vėjo elektrinių, o tai yra atitinkamai keturis ir du kartus daugiau nei yra dabar.
„Momentinis Lietuvos suvartojimas yra 2,2 gigavato, tai saulė ir vėjas padengtų piką. Tačiau realiai galime tikėtis, kad 2025 metais apie pusę elektros energijos pasigaminsime iš AEI. Tai gana didelis progresas. Reikia tikėtis, kad iki 2020 metų, jei sparčiai judėsime su AEI plėtra tiek sausumoje, tiek jūroje, apie 2030 metus galėsime visą elektros energiją pasigaminti Lietuvoje“, – svarstė D. Kreivys.
Jis taip pat pastebėjo, jog parama gyventojams bus tęsiama ir plečiama.
„Planuojama, kad per artimiausius 4–5 metus vien į atsinaujinančią energetiką buitiniame lygmenyje investicijos sieks daugiau nei 200 mln. eurų. Kalbant apie priemones, valstybė planuoja kompensuoti trečdalį visų saulės elektrinių įsigijimo kaštų. Dabartinėmis kainomis tai reiškia, kad elektrinė atsiperka per 4 metus, tada toliau generuoja papildomą naudą. Tai labai trumpas atsipirkimo laikas.
Taip pat galime priskaičiuoti kietojo kuro katilų keitimą – ar į šilumos siurblius ar į ketvirtos kartos katilus. Tai visos investicijos sieks 300 mln. eurų. Beveik kas trečias ar ketvirtas namų ūkis pasinaudos parama atsinaujinti savo energetikos ūkį. Tai labai reikšmingos investicijos. Skaičiuojama, kad beveik 300 tūkst. namų ūkių turės saulės elektrines, šilumos siurblius ir pan.
Tai yra žalioji revoliucija, kuri iš esmės keis mūsų gyvenimo būdą, mūsų įpročius, nes išmoksime elektrą naudoti, kada ji yra pigiausia. Ateityje bus valandinis įkainis. Galėsime parduoti elektrą, esančią automobilio baterijoje piko metu už brangiau, pakrauti už pigiau. Mūsų skalbimo mašina galvos, ar pasiimti iš automobilio baterijos elektrą, ar kreiptis į tinklą“, – kalbėjo ministras.
D. Kreivys dėstė, jog visa ši infrastruktūra po jos sukūrimo bus išlaikoma iš tarifo.
„Mes susimokame už paskirstymą, už perdavimą. Kainoje šie dalykai yra. Mūsų reguliatorius labai atidžiai prižiūri, kad lėšos remontui būtų naudojamos efektyviai, būtų maksimaliai mažos ir užtikrintų atitinkamą saugumo lygį“, – tvirtino jis.
Galiausiai ministras pastebėjo, kad dėl šių investicijų elektra Lietuvoje turėtų būti pigesnė.
„Kitas dalykas – turint didelę generaciją, lėšos iš Lietuvos nebeišvažiuos. Darbo vietos, pinigai liks čia. Mokesčiai į biudžetą liks čia, iš ko galėsime finansuoti švietimą ir visus kitus dalykus“, – laidoje sakė jis.
