„Saulės parkai Lietuvoje yra gana naujas dalykas, – sako prieš dešimt metų pirmąją saulės modulių gamyklą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse atidariusios „Precizika“ grupės bendrovės „Solet Technics“ direktorius, Lietuvos saulės energetikos asociacijos viceprezidentas Andrius Karazinas. – Saulės parkams startą davė 2019 m. įteisinta turbūt moderniausia ir inovatyviausia Europoje galimybė geografiškai atskirti elektros gamybos ir vartojimo vietą. Per trejus metus saulės parkai tapo ypač populiarūs tarp žmonių, kurie neturi galimybės įsirengti individualių saulės elektrinių: daugiabučių gyventojai, verslo ar viešojo sektoriaus įmonės, netgi privačių namų savininkai, dėl įvairių priežasčių negalintys ar nenorintys įsirengti individualios elektrinės.“
Tačiau, A. Karazino teigimu, didžiausiu iššūkiu saulės energetikos įmonėms tampa pasiūla, nes tiesiog sunku rasti žemės sklypus, kuriuose būtų galima įrengti saulės parkus.
Plėtrai koją kiša reglamentai
Pagal dabar galiojančius reglamentus, žemės ūkio paskirties sklypuose galima statyti elektrines tik iki 500 kilovatų galios. Didesnės galios elektrinės turi būti statomos ne žemės ūkio, bet pramonės, sandėliavimo ar infrastruktūros paskirties sklypuose.
„Tokių sklypų yra labai mažai, o pakeisti sklypo paskirtį gali užtrukti iki dvejų metų“, – sako A. Karazinas.
Daugiau nei 600 saulės elektrinių su lietuviškais moduliais įrengusios „Solet Technics“ vadovas pabrėžia, kad ekonomiškai pagrįsti mažesnių nei 500 kilovatų galios elektrinių tiesiog neįmanoma.
„100 kilovatų ir galingesnius parkus dažniausiai, elektros skirstymo operatoriaus (ESO) reikalavimu, tenka jungti prie 10 kilovoltų tinklo. Net ir tuo atveju, jei esama tinklo infrastruktūra yra pakankama tokiai galiai priimti ir jos nereikia savo sąskaita modernizuoti, vystytojui vis tiek tenka investuoti į žemos – vidutinės įtampos transformatorių, kurio kaina 500 kilovatų jėgainės atveju sudaro apie 20 proc. visos elektrinės kaštų. Kitaip tariant, statant mažos galios parkus vartotojui konkurencingą kainą pasiūlyti yra beviltiška“, – teigia A. Karazinas.
Problemai spręsti – du pasiūlymai
Anot A. Karazino, galimi du pasiūlymai. Visų pirmai saulės parkus laikyti ne statiniais, o laikinomis konstrukcijomis.
„Dabar saulės parkai yra traktuojami kaip nekilnojamasis turtas, todėl žemės sklypų reikalavimai tokie ir yra. Mes siūlome saulės parkus įteisinti kaip laikinas konstrukcijas, nes jos nėra mūrijamos, o kalamos. Esant poreikiui, gali būti be vargo, nepadarant elektrinei žalos, perkeliamos į kitą vietą. Be to, konstrukcijos statomos fiksuotam laikui, dažniausia iki 30-ies metų, po to yra išrenkamos ir jų nelieka nė pėdsako“, – sako „Solet Technics“ vadovas.
Antras siūlymas – leisti įrengti didesnes nei 500 kilovatų jėgaines žemės ūkio paskirties sklypuose, atsižvelgiant į sklypų našumo rodiklius.
„Sklypuose, kuriuose įrengiamos saulės elektrinės, žemė nėra sugadinama, joje galima toliau plėtoti žemės ūkio veiklą. Pavyzdžiui, saulės parkas gali būti puikiai suderinamas su gyvulininkyste ar bitininkyste. O, tarkime, besiganančios avys būtų naudingos ir saulės parkams, ir aplinkai, nes natūraliai nušienautų žolę“, – teigia A. Karazinas.
Jis priduria, kad žemės sklypų ribojimams įtakos gali turėti ir paplitęs mitas, jog statant saulės parkus bus užimtos visos derlingos Lietuvos žemės. „Pirma, ne visos žemės yra derlingos, o antra, nesunku paskaičiuoti, kad, tarkim, 2019 metų visos Lietuvos elektros energijos 12,15 teravatvalandžių poreikiui patenkinti reikėtų 12 gigavatų saulės elektrinių. Jos užimtų 12000 hektarų, tai yra vos 1,8 proc. Lietuvos ploto“, – sako A. Karazinas.
Būtinas proveržis
„Solet Technics“ vadovo teigimu, šie du pakeitimai padėtų pasiekti Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltą tikslą iki 2050 m. tapti energetiškai darnia ir savarankiška valstybe, kurioje 80 proc. šalies suvartojamos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių išteklių ir visa ji būtų pagaminama Lietuvoje.
Taip pat padėtų priartėti prie Vyriausybės nusibrėžto tikslo iki 2025 m. saulės energijos generatorių galios sumą padidinti iki 1 gigavato.
„Per dešimt metų Lietuvoje įrengta 227 megavatų saulės elektrinių, – sako A. Karazinas. – Akivaizdu, kad pasiekti išsikeltą 1 gigavato tikslą vien individualiomis, įmonių ar viešojo sektoriaus saulės elektrinėmis yra neįmanoma. Būtinas didelis proveržis, o artimiausiu metu pagrindinė augimo perspektyva yra didieji saulės parkai.“
Išsigelbėjimas nuo augančių kainų
„Atsinaujinanti energija yra ateitis, – teigia A. Karazinas. – Galime neigti, galime priešintis, bet tai – tik laiko klausimas. Į atliekų rūšiavimą prieš penkerius metus taip pat buvo žiūrima su nuostaba, o dabar net mokyklinukai savo tėvus bara, jei šie nerūšiuoja. Elektros energijos poreikis auga ir toliau dar labiau augs, pagalvokime vien apie elektromobilių perspektyvas. Todėl poreikis naudoti pigesnę ir aplinkai nežalingą saulės energiją taps lyg duona kasdienė. Netrukus ateis laikas, kai bus gėda naudoti taršią, o ne „žalią“ energiją.“
„Solet Technics“ direktorius pabrėžia, kad brangstant elektros kainoms, saulės energija galėtų būti išsigelbėjimas nuo augančių kainų kilpos.
„Naudojant saulės energiją, elektros išlaidos sumažėja kelis kartus, o augant ne atsinaujinančių šaltinių elektros kainoms, dabar skaičiuojamas 5-7 metų laikotarpis, per kurį atsiperka investicija į saulės energiją, vartotojams žymiai sutrumpėja. Tai yra didelė paskata įsirengti saulės jėgainę arba prisijungti prie nuotolinio saulės parko", - sako A. Karazinas.
