Liuksemburge vykusiame neeiliniame ES ministrų susitikime šiam klausimui aptarti 11 valstybių narių iš esmės pritarė Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymams dėl esminių rinkos reformų.
Liuksemburge įvykusiame ES ministrų neeiliniame posėdyje šiam klausimui aptarti didžia dalimi pritarė 11-ai šalių narių, atmetusioms Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymus dėl esminių rinkos reformų.
Ministrai pripažino, kad kainų kilimas „kelia grėsmę Europos energijos rinkos vientisumui“, – spaudos konferencijoje sakė susitikimui pirmininkavęs Slovėnijos infrastruktūros ministras Jernejus Vrtovecas.
Tačiau jie sutarė, kad „neturėtume priimti skubotų sprendimų“, sakė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson.
Buvo plačiai pritarta trumpalaikių priemonių „rinkiniui“, kuris būtų prieinamas ES valstybėms narėms. Jame daugiausia numatoma laikinai sumažinti nacionalinius energijos mokesčius, kurie paprastai sudaro apie trečdalį sąskaitų už energijos tiekimą.
Susitikimas Liuksemburge įsiterpė tarp praėjusią savaitę vykusio ES aukščiausiojo lygio susitikimo tuo pačiu klausimu ir kitą savaitę Didžiojoje Britanijoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais COP26.
Energijos kainos smarkiai pakilo visame pasaulyje, nes daugelio šalių ekonomika po ilgos pertraukos, kurią privertė padaryti COVID-19 apribojimai, vėl atsigauna.
Europoje, labai priklausomoje nuo importuojamų dujų ir naftos, didmeninės energijos kainos smarkiai šoktelėjo, daugiausia dėl sparčiai kylančių momentinių dujų kainų, kurios yra etaloninės.
Ispanija į susitikimą atvyko tikėdamasi įtikinti kitas šalis pritarti maksimaliai dujų kainai ir bendram ES dujų pirkimui pagal tą patį principą, pagal kurį buvo sėkmingai bendrai perkamos COVID-19 vakcinos.
Prancūzija, palaikydama Ispaniją, taip pat norėjo išnagrinėti galimybę atsieti dujų kainą nuo bendros už energiją mokamos kainos, nes Prancūzija didžiąją dalį energijos gauna iš branduolinės energetikos.
Ispanijos energetikos ministrė Sara Aagesen Munoz teigė, kad energijos kainų šuolis „yra nepaprasta ir neatidėliotina situacija, reikalaujanti imtis skubių veiksmų“.
Tačiau 11 šalių, tarp jų – Austrija, Danija, Suomija, Vokietija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija, parėmė pareiškimą, kuriame nepritariama esminiams ES rinkos pokyčiams.
K. Simson teigė, kad buvo „plačiai sutariama“, jog dabartinis kainų kilimas yra laikinas ir „nulemtas ypatingos pasaulinės dujų paklausos, o ne mūsų rinkos struktūros“.
„Dabartinio modelio keitimas kelia pavojų rinkos nuspėjamumui, konkurencingumui ir mūsų perėjimui prie švarios energijos“, – sakė ji.
Vis dėlto ministrai buvo pasirengę priimti Ispanijos pasiūlymą dėl bendro dujų pirkimo, „kaip vieną iš kitų idėjų“, kurios nagrinėjamos, sakė ji.
Kalbėdama apie ES klimato kaitos politiką, K. Simson sakė, kad susitikime vyko „intensyvios diskusijos“ dėl to, ar branduolinė energija turėtų būti įtraukta į būsimą Europos Komisijos parengtą „ekologiškais“ laikomų energijos šaltinių, į kuriuos galima investuoti, sąrašą, kaip to nori Prancūzija.
„Mūsų požiūriu, kiekviena valstybė narė gali pasirinkti savo energijos rūšių derinį ir jų sprendimai tikrai unikalūs, – sakė ji. – Branduolinė energija nuolat pripažįstama kaip mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis energijos šaltinis. Tačiau nuomonės dėl, pavyzdžiui, branduolinių atliekų poveikio aplinkai, skiriasi“.
