Per sausio-rugsėjo mėnesiais Lietuvos ir Baltijos regiono bei Suomijos vartotojams buvo transportuota 20,2 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – penktadaliu arba 20,5 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 25,4 TWh gamtinių dujų. Taip pat mažėjo ir dujų srautas į Latviją, pažymima „Amber Grid“ pranešime. Dujotiekių jungtimi tarp Lietuvos ir Latvijos Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 1,7 TWh dujų, tai yra 78 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. trimis ketvirčiais, kai dėl tuomet buvusių itin mažų dujų kainų, Baltijos šalių kryptimi buvo transportuotas didelis kiekis dujų – 7,8 TWh.
„Dujų perdavimo sistemoje ir toliau tęsiasi tendencija, kai dėl didelių dujų kainų tiekėjai mažina dujų, transportuojamų į Latviją, o tuo pačiu ir šiaurinę Europos Sąjungos dalį, srautus. Šiuo metu Lietuvos perdavimo sistemą dujos pasiekia be trikdžių ir tomis apimtimis, kaip ir suplanuota. Nepalankių dujų kainų situacija išryškino atsinaujinančių energijos išteklių svarbą. Akivaizdu, kad šiemet operatoriaus įgyvendintas saulės jėgainių, įrengtų įmonės objektuose, projektas leis sumažinti iš dujų gaminamos ir perdavimo tinkle sunaudojamos elektros energijos kiekius. Tokiu būdu kartu sumažinsime ir bendrovės patiriamas sąnaudas technologinėms reikmėms“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbiausia dujų patekimo į Lietuvą infrastruktūra. Per tris metų ketvirčius, „Amber Grid“ pateikiamais duomenimis, iš terminalo buvo patiekta 13,4 TWh dujų arba 65,6 proc., iš Latvijos – 2,5 TWh arba 12,1 proc., o iš Baltarusijos – 4,6 TWh arba 22,3 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.
Dėl aukštų kainų susidariusi įtempta padėtis pasaulinėse dujų biržose pastaruoju metu darė įtaką dujų vartojimui Lietuvoje. Liepą-rugsėjį Lietuvoje buvo sunaudota 3,8 TWh dujų, arba 25 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, kai dujų vartojimas šalyje siekė 5,1 TWh.
Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį per 9 šių metų mėnesius sudarė 18,2 TWh ir buvo 6,4 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per mūsų šalį tranzitu į Karaliaučių buvo perduota 17,2 TWh dujų.
Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą ir iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. 2022 m. pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją.
