„Išsakytas pasiūlymas sustiprinti jį dar labiau, numatant pareigą tam tikrų dominuojančių tiekėjų dujų rinkoje pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip dujų tiekimo portfelis yra diversifikuojamas, kaip valdomos kainų rizikos. Tai galėtų įvertinti reguliatorius“, – penktadienį po prezidento Gitano Nausėdos ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio susitikimo žurnalistams sakė J. Neverovičius.

Energijos skirstymo operatoriaus duomenimis, gamtines dujas buitiniams tiekėjams Lietuvoje teikia tik „Ignitis“.

Žaliasis kursas

J. Neverovičius dar papasakojo, kad susitikimo metu aptarta tai, jog žaliasis kursas ir atsinaujinanti energetika nėra problema, o greičiausiai vienas iš galimų sprendimų.

„Lietuva prieš dešimtmetį jau turėjo panašią situaciją, kai šilumos kainos buvo labai aukštos dėl drastiškai pabrangintų dujų.

Tada mums pavyko greitai persiorientuoti į biokurą, tokiu būdu kainos krito. Manome, kad tai yra tam tikra analogija ir visai Europos Sąjungai – investuoti į atsinaujinančią energetiką, atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro, ypač importuojamo iš trečiųjų šalių“, – sakė jis.

D. Kreivys taip pat sakė, kad žalias kursas nėra priežastis kainų kilimui ir gali būti geras būdas jas suvaldyti.

„Biokuro rinkos vystymosi Lietuvoje pavyzdys yra labai geras. Šildymo kainos tuomet krito drastiškai. Turime priemonių, kaip galėtų kiekvienas namų ūkis vystyti atsinaujinančią energetiką, pasikeisti taršius katilus į mažesnio taršumo biokuro katilus, taip pat – į šilumos siurblius“, – nurodė jis.

Tam, pasak ministro, skirta beveik 300 mln. eurų.

„170 mln. eurų skirta saulės elektrinėms, baterijoms. Kas trečias ar kas ketvirtas namų ūkis galės įsirengti per artimiausius 5 metus šiuos atsinaujinančius gamybos šaltinius. Katilų keitimui ir šilumos siurbliams skirta per 100 mln. eurų“, – paaiškino jis.

D. Kreivys dar sakė, kad turi planų biokuro rinką išplėsti.

„Pateikiant į rinką visas medienos atliekas, miškų kirtimo, parkų tvarkymo atliekas, kad biokuro rinka būtų kuo platesnė. Skaičiuojama, kad tai galėtų turėti apie 10–15 proc. efektą kainos mažėjimo kryptimi.

Taip pat daugiabučių šilumos mazgų reguliavimas yra viena esminių komponenčių. Beveik 50 proc. daugiabučių mazgų yra nesureguliuota. Stiprinsime kontrolę, kad tai būtų padaryta laiku“, – sakė jis.

Atliepiant aukštų kainų svyravimą, buvo aptarinėjamas išdėstymas ilgesniam laikotarpiui, įmonių prisidėjimas. Mes palaikome, kad mūsų reguliatorius galėtų vertinti ir ilgalaikes rizikų valdymo programas.

Dainius Kreivys

Savo ruožtu J. Neverovičius pridūrė, kad prieš Europos Vadovų Tarybą surengto susitikimo metu buvo išsakyta parama ES vidaus rinkos stiprinimui ir integracijai.

„Taip pat paremtume Europos Komisijos detalesnį įvertinimą, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų ES vidaus rinkoje, su rezultatu prisidėti prie aukštesnių kainų.

Taip pat pritariame EK planams įvertinti bendro dujų tiekimo galimybę, formuojant ES strateginį rezervą. Čia yra didelis potencialas bendradarbiaujant su Ukraina, jos turima infrastruktūra. Taip pat – stiprinant vidaus infrastruktūrą, naikinant barjerus, perteklinius mokesčius, įgalinant dujų rinką laisviau funkcionuoti ES viduje“, – sakė prezidento patarėjas.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams.

Teikiamais pakeitimais siūloma leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą vartotojams išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, o ne perkelti vartotojams iškart: iki 2027 metų pabaigos – elektros, iki 5 metų – dujų.

Teisės aktų pakeitimais taip pat siekiama pusmečiui pratęsti terminą, iki kada buitiniai elektros vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tai reiškia, kad tiekėjo nepasirinkę gyventojai visuomeniniu elektros tiekimu galės naudotis ne iki šių metų pabaigos, bet iki 2022 metų liepos 1 dienos.

Reguliuojamiems šilumos gamintojams būtų sudaromos sąlygos didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo, jei toks būdas ekonomiškai naudingesnis. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas įpareigoja šilumos gamintojus per biržą įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio.

Seimas nusprendė šiuos projektus svarstyti skubos tvarka. Prie klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 19 dieną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (170)