M. Le Pen, būsima Nacionalinio sambūrio partijos kandidatė į prezidentus per balandį numatytus rinkimus, 2017 m. pateko į antrąjį rinkimų ratą, tikimasi, kad ir vėl tai padarys, nors kai kurios pastarojo meto apklausos rodo, jog dešiniojo sparno pokalbių laidų žvaigždė Ericas Zemmouras gali ją aplenkti, jei nuspręs kandidatuoti.
„Vėjas ir saulė – šios energijos nėra atsinaujinančios, jos veikia su pertrūkiais. Jei būsiu išrinkta, sustabdysiu visų naujų vėjo jėgainių parkų statybą ir pradėsiu didelį projektą joms išardyti“, – sakė ji per RTL radiją. M. Le Pen pridūrė, kad atsisakys vėjo ir saulės energijos subsidijų, kurios, jos teigimu, sudaro iki šešių ar septynių milijardų eurų per metus.
Aplinkos ministrė Barbara Pompili tviteryje paneigė M. Le Pen teiginius. „Išardę Prancūzijos vėjo jėgaines, mes neteksime mažiausiai aštuonių procentų savo pagaminamos elektros energijos (...) Ponia Le Pen sukels elektros energijos sutrikimus“, – parašė B. Pompili.
M. Le Pen taip pat pareiškė, kad rems Prancūzijos branduolinę pramonę leisdama statyti kelis naujus reaktorius, finansuos Prancūzijos turimų jėgainių atnaujinimą ir rems mažų modulinių reaktorių statybą, kaip siūlo prezidentas Emmanuelis Macronas.
Šią savaitę pristatytose Prancūzijos ekonomikos gairėse iki 2030 m. E. Macronas siūlo milijardų eurų paramą elektrinėms transporto priemonėms, branduolinei pramonei ir žaliam vandeniliui, gaminamam naudojant branduolinę energiją, tačiau mažai mini atsinaujinančią energiją.
Prancūzija pasigamina apie 75 proc. savo energijos branduolinėse gamyklose, o tai reiškia, kad jos elektros gamyba išmeta vieną mažiausių anglies dioksido vienam gyventojui kiekių tarp išsivysčiusių šalių.
Tačiau investicijomis į vėją ir saulę šalis gerokai atsilieka nuo Vokietijos ir kitų Europos valstybių. Prancūzijoje stiprus prieš vėjo jėgaines nukreiptas judėjimas, kurį remia kraštutinė dešinė ir centro dešinė, ypač Xavier Bertrand‘as, pagrindinis konservatorių kandidatas į prezidentus.
