Jei nepriklausomas tiekėjas jiems pasiūlytų atidėti jų sutarčių įsigaliojimą nuo 2022 metų sausio 1 iki 2022 metų liepos 1 dienos, jie galėtų rinktis – sutikti arba ne. Sutikus, visuomeninis tiekėjas elektrą jiems teiktų pusmečiu ilgiau, o pasirašyta sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis įsigaliotų pusmečiu vėliau. Nesutikus, tą pati sutartis įsigaliotų kaip ir planuota, t. y. sausio 1 dieną.
Tačiau nepriklausomas tiekėjas taip pat turi teisę sutarčių įsigaliojimo atidėjimo nesiūlyti. Tuomet vartotojas gali tiesiog nieko nedaryti ir gyventi su nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančia sutartimi. Dar vienas pasirinkimas – sutartį nutraukti ir pusmetį pasinaudojus visuomeniniu tiekimu, su nepriklausomu tiekėju pasirašyti naują, nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančią sutartį.
Tokie galimi scenarijai aiškėja iš antradienį vakare Energetikos ministerijos užregistruoto Elektros energetikos įstatymo projekto.
Praėjusią savaitę pateiktame projekte apie nepriklausomus tiekėjus nebuvo nė žodžio, o dabar siūloma, kad nepriklausomas tiekėjas turėtų per 15 darbo dienų nuo įstatymo įsigaliojimo raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informuoti į antrąjį etapą patenkančius buitinius vartotojus, su kuriais įstatymo įsigaliojimo dieną yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, apie jų teisę iki 2022 metų birželio 30 dienos gauti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo.
Taip pat projekte nurodoma, kad nepriklausomas tiekėjas turėtų teisę atidėti visų su į antrąjį etapą patenkančiais vartotojais sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių, pagal kurias elektros energijos tiekimas prasidės 2022 metų sausio 1 dieną, vykdymo pradžią iki 2022 metų liepos 1 dienos tomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta sudarant šias sutartis, įskaitant kainą, kainos ar sutarties galiojimo termino pabaigą.
„Jeigu nepriklausomas tiekėjas pasinaudoja šioje dalyje nurodyta teise, jis privalo sutartyje nurodytu būdu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos informuoti buitinį vartotoją apie elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymo termino pradžios atidėjimą ir vartotojo teisę nesutikti su šio sutarties vykdymo pradžios atidėjimu.
Jeigu buitinis vartotojas nesutinka su elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymo pradžios termino atidėjimu, apie tai sutartyje nurodytu būdu jis informuoja nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip iki 2021 metų gruodžio 15 dienos. Tokiu atveju su nepriklausomu tiekėju sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymas pradedamas nuo šioje sutartyje nurodyto termino“, – rašoma projekte.
Kartu teikiami Gamtinių dujų įstatymo, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų projektai. Vyriausybė posėdyje juos turėtų svarstyti trečiadienį.
Jiems pritarus, Seimo planuojama prašyti projektus svarstyti skubos tvarka.
Ministerija dėsto, kad to prašoma dėl susidariusios neprognozuotos situacijos tarptautinėse ir regioninėse energijos išteklių rinkose, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus ir išvengti ženklaus energijos išteklių kainų augimo šalies gyventojams trumpuoju laikotarpiu ir šalies gyventojų energetinio skurdo didėjimo.
Kaip nurodoma šiuo metu galiojančiame Elektros energetikos įstatyme, į antrąjį etapą patenka buitiniai vartotojai, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus yra ne mažesnis kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių.
