„Vien rugsėjo mėnesį dujų kainos šoko kone dvigubai – taip nepalikdamos jokių šansų į tai reaguoti tiekėjams, reguliatoriams ar Vyriausybėms“, – sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Visą rugsėjo mėnesį įtampa Europos dujų rinkoje kaito toliau pamažu artėjant šildymo sezonui, kurio data oficialiai laikoma spalio 1 d. Šiųmetį žiemos sezoną Europa pasitinka net su 15 proc. mažesniu nei pernai požeminių dujų saugyklų užpildymu, o tai kelia didelį susirūpinimą visiems dujų rinkos dalyviams.
Kainas augino ir rugsėjo 28 d. pasibaigę itin intensyvūs remonto darbai Norvegijos kontinentiniame šelfe, kurie pernai buvo dalinai atidėti dėl COVID-19 pandemijos. Nors norvegiškų dujų tiekimas grįžta į savo įprastinį lygį, tačiau trūkstant dujų Europai, rugsėjo mėnesį Norvegijos vyriausybė leido padidinti metinę dujų eksporto kvotą papildomais 2 mlrd. m3 nuo ateinančių dujų metų, kurie prasidėjo spalio 1 d. Per praėjusius dujų metus Norvegijos dujų eksportas siekė apie 106 mlrd. m3.
„Dujų tiekimo iš Norvegijos padidinimas negali kompensuoti dujų trūkumo iš Rusijos, kuri didelę šios žaliavos dalį nukreipia augantiems Azijos energetiniams poreikiams patenkinti bei kuri rugsėjį susidūrė su techninėmis problemomis Sibire“, – teigia M. Dubnikovas.
Tuo metu Rusija, didžiausia dujų tiekėja Europoje, šiemet mažina dujų eksportą į Europos šalis planuodama patiekti tik 183 mlrd. m3 dujų, kai dar 2018 metais jos dujų eksportas siekė 201 mlrd. m3. Nors rugsėjį rusiškų dujų eksportas į Europos dujų vamzdynus buvo pakilęs iki savo įprasto lygio po rugpjūtį vykusių neplanuotų apribojimų (užsidegus dujų perdirbimo gamyklai Sibire ir dėl to reikšmingai sumažėjus dujų tiekimui Jamalo-Europos dujotiekiu), paskutinį šių metų ketvirtį „Gazprom“ Europai planuoja pateikti mažiau dujų nepaisant jų didelio poreikio. Rugsėjo 20 d. „Gazprom“ rezervavo tik trečdalį visų techninių pajėgumų Jamalo-Europos dujotiekyje, o per Ukrainą einančiame dujotiekyje iš viso nebuvo rezervuota jokių pajėgumų. Tai pasiuntė Europos dujų kainas biržose į naujas rekordines aukštumas.
„Neatmestinas variantas, kad kainoms keičiantis dideliame intervale, energijos prekyba pritraukia ir stambius rinkos investuotojus, kurie siekia uždirbti iš kainų pokyčių neturint tikslo sulaukti prekės pristatymo. Papildomo kapitalo dalyvavimas šokdina kainas ir sudaro perteklinę paklausą. Ilgainiui rinka turėtų nurimti, bet bent iki žiemos bus ganėtinai neramu energetikos rinkose, kol nepaaiškės kokia šalta žiema laukia ir kiek energijos suvartosime“, – komentavo M. Dubnikovas.
Europos dujų rinkos dalyviai ir analitikai aukštas gamtinių dujų kainas sieja ir su iki šiol nepradėjusiu veikti „Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio veiklos pradžia buvo planuota dar šių metų spalio mėnesį. Taip pat planuota, kad dar šiemet šiuo dujotiekiu bus galima eksportuoti 5,6 mlrd. m3 dujų į Vokietiją. Vis tik, dėl ilgesnio sertifikavimo proceso dujotiekio veiklos pradžia atidėta į kitų metų pradžią. Tai taip pat sujaukė rinkos dalyvių lūkesčius dėl įtampos atslūgimo dar šiais metais.
Tuo pačiu metu momentinių SGD krovinių importas į šiaurės vakarų Europos terminalus išlieka ribotas dėl itin aukštos jų paklausos Azijos regione bei neplanuotų gamybos trikdžių JAV, Australijos, Rusijos skystinimo terminaluose. Europos dujų kainoms daug įtakos turi ir anglies bei apyvartinių taršos leidimų kainos, kurios šiuo metu taip pat yra rekordinėse aukštumose.
