Tačiau ketvirtadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje tyrimo ataskaitą pristatęs VERT rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus patarėjas Paulius Blažys tvirtino, kad Lietuvos vartotojams tai įtakos neturėjo.

Nord Pool“ mūsų užsakytas kovo 4 dienos modeliavimas, kokios įtakos turėtų kainoms pasikeitęs srautas Latvija-Rusija, parodė, kad Lietuvos kainų zonai esminių pokyčių nebuvo. Viena valanda kaina keliais centais padidėjo, kitą – sumažėjo“, – sakė jis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pridūrė, kad šiuo metu, pakeitus pralaidumų metodika, Lietuva latviams nieko nepermoka, o latviai irgi nieko pigiau negauna.

„O prieš tai 6 mln. eurų susidarė perkrovų – maždaug toks skirtumas yra susidaręs tarp Lietuvos ir Latvijos prekybos zonų.

Kainų išsiskyrimas būdavo tomis dienomis, kai būdavo didžiulis srautas. Eidavo iš šiaurės, per „Estlink“ ir kartu ateidavo prekyba iš Rusijos, tada užsikimšdavo mūsų skerspjūvis ir atsirasdavo kainų skirtumas. Nes elektra ne tik iš Rusijos nepatenka, nepatekdavo ir suomiška elektra. Mes esame sujungti labai gerai. Rusai parduoda savo elektrą kainos neformuojančiu pasiūlymu. Tai reiškia, kad jie dažniausiai parduoda didelį kiekį elektros už vidutinę rinkos kainą“, – dėstė D. Kreivys.

Formavosi kainų skirtumas

P. Blažys Seimo komisijoje pristatė liepą patvirtintą VERT ataskaitą, kuri parodė, kad kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos susidarė dėl Latvijos ir Estijos taikomos pralaidumų skaičiavimo metodikos su Rusija.

„Matėme problemą, kuri formavosi metų pradžioje, t. y. ženklūs kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos kainų zonų. Jiems įtakos turėjo trečiųjų šalių itin dideli prekybiniai kiekiai.

Balandį rinkos dalyviai „Ignitis“, „Eesti Energia“ ir visi nepriklausomi tiekėjai kreipėsi į Europos Komisiją dėl vienašališkai taikomos Latvijos ir Estijos metodikos. Pagrindinis argumentas buvo, kad formuojasi perkrovos tarp Latvijos ir Lietuvos kainų zonų. Tai lemia nuostolius tiekėjams.

Gegužę turėjome susitikimų su latviais ir estais vadovų lygiu. Buvo nuspręsta pradėti tyrimą, bet iš latvių ir estų reguliuotojų entuziazmo prisidėti prie tyrimo buvo mažai. Taip pat užsakėme iš biržos operatoriaus „Nord Pool“, kuris atlieka kiekvieną dieną biržos kainų skaičiavimą, modeliavimą, paprašėme prieigos prie konfidencialių duomenų, kurie nėra prieinami viešai. Pavyzdžiui, prie prekybinių pavedimų, kuriuos teikia importuotojai iš trečiųjų šalių į Latvijos kainų zoną. Šiuo klausimu taip pat vyko diskusijos su Latvijos reguliuotoju. Galutiniame rezultate prieigos negavome.

Per birželį tyrimo ataskaita buvo rengiama, vykdoma konsultacija su latviais ir estais. Galutiniame rezultate pritarėme VERT nutarimu ataskaitai ir kreipėmės į Europos Komisiją ir energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER)“, – pasakojo jis.

P. Blažys priminė, kad šiuo metu Baltijos regione yra trys pralaidumų skaičiavimo metodikos.

„Yra europinė metodika pagal tinklo reikalavimus, kuri apima pralaidumų skaičiavimą vidinėse jungtyse (Latvija-Lietuva, Estija-Latvija).

Taip pat nuo rugsėjo yra dvi galiojančios atskiros metodikos su trečiosiomis šalimis. Tai praėjusių metų lapkritį patvirtinta Latvijos-Estijos metodika prekybai su Rusija ir rugsėjo 15 dieną įsigaliojusios Lietuvos pralaidumų skaičiavimo taisyklės su Kaliningradu ir Baltarusija.

Kodėl atsirado problema ir kas keitėsi nuo 2020 metų lapkričio, kai buvo pagaminta pirmoji elektros energijos kilovatvalandė Astravo elektrinėje, tai – prekybos taškas buvo perkeltas į Latvijos kainų zoną. Anksčiau tiek rusiškos, tiek baltarusiškos elektros energijos prekyba vyko per Lietuvos kainų zoną, vadovaujantis trišale metodika.

Sprendimas tokią prekybą vykdyti per Lietuvos kainų zoną buvo priimtas dar 2013 metais – nuo pat pradžių, kai buvo išduodami leidimai prekybai su trečiosiomis šalimis, kad būtų optimaliai išnaudojama tinklo infrastruktūra. Tačiau Latvija ir Rusija turi techninį pralaidumą prekybai apie 320 megavatų (MW), o nuo lapkričio pagal metodika taikomi pralaidumai siekia 970 MW. Ypač maksimalūs jie būdavo nakties metu.

Tyrime nustatėme, kad būtent Baltarusijos-Lietuvos techniniai pajėgumai pilna apimtimi, t. y. 1250 MW buvo nepagrįstai naudojami Latvijai vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis. Šita informacija yra viešai prieinama, skelbiama „Nord Pool“ biržos operatoriaus. Ją deklaruoja kiekvienas perdavimo sistemos operatorius. Tyrimo laikotarpis buvo nuo 2020 metų lapkričio 5 dienos iki 2021 metų gegužės 31 dienos“, – kalbėjo P. Blažys.

Nustatė perkrovas

Pranešėjas nurodė, kad Lietuvos-Baltarusijos techninių pralaidumų panaudojimas nepagrįstai padidino pasiūlą Latvijos kainų zonoje.

„Todėl mažesnės kainos elektros energija negalėjo patekti iš Latvijos į Lietuvą, susidarė komercinės perkrovos. Tokiu būdu formavosi itin aukštos kainos Lietuvos kainų zonoje. Perkrovos smarkiai padidėjo metų pradžioje, sudarė apie 10 proc. visų valandų. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu, šis dydis nesiekė nė 1 proc.

Situacija visą laiką formuodavosi tokia, kad Lietuva turėdavo aukštesnes kainas, palyginus su Latvijos kainų zona. Šis pokytis yra iš statistinių duomenų – matoma, kad tai susiję su lapkričio 5 diena. Iš esmės elektros energijos patekimas ir vartojimas vykdavo į Lietuvos kainų zoną, bet visa prekyba ir pasiūlos padidinimas, elektros atpiginimas buvo daromas per Latvijos kainų zoną.

Kol nebuvo Astravo AE paleista, prekyba buvo vykdoma per Lietuvos-Baltarusijos jungtis. Tokiu būdu infrastruktūra yra išnaudojama pilnai, elektros energija patenka į labiausiai deficitinę iš Baltijos šalių, t. y. į Lietuvą. O šio taško perkėlimas, ypač panaudojant kitų šalių pralaidumus, lėmė, kad prekyba nėra vykdoma pačiu efektyviausiu būdu. Elektros energijos perteklius, atsiradęs prekiaujant Latvijai ir Rusijai, komerciškai apkraudavo ir Latvijos-Lietuvos jungtį.

Prekybai tarp ES šalių turėtų būti taikoma pirmenybė, o prekyba su trečiosiomis šalimis neturėtų daryti neigiamos įtakos. Šiuo atveju Latvijos-Lietuvos jungtis buvo naudojama ne tik srautui, kuris yra pagamintas Latvijoje ar patenka iš Suomijos bei Estijos, bet ir apkraunama prekybos su trečiosiomis šalimis kiekiu“, – aiškino jis.

Kainos turėtų būti vienodos

P. Blažys pristatė tyrimo išvadas:

„Visiškai išnaudotas Latvijos-Lietuvos komercinis pralaidumas sudarė sąlygas atskiromis valandomis susiformuoti rinkos (komercinei) perkrovai tik Latvijos-Lietuvos sraute, dėl ko kaina Lietuvos prekybos zonoje tam tikrais laikotarpiais buvo 60 ar daugiau proc. aukštesnė, lyginant su Latvijos prekybos zona.

Techninis Rusijos-Latvijos jungčių pajėgumas sudaro apie 320 MW, tačiau komercinis srautas, patenkantis į Latviją, siekia iki 970 MW. Toks perteklinis elektros energijos komercinis srautas, iš trečiųjų šalių patenkantis į Latvijos prekybos zoną, trukdo optimaliai išnaudoti perdavimo sistemos infrastruktūrą, didina rinkos (komercinių) perkrovų tikimybę, dėl ko Latvijos-Lietuvos prekybos zonose susidaro kainų skirtumas.

Trečiųjų šalių prekybos pavedimai biržoje (Kaliningradas-Lietuva) buvo pateikti gerokai mažesnėmis kainomis, nei kiti rinkos dalyvių prekybos pavedimai. Duomenys apie Rusijos-Latvijos prekybos pralaidumo panaudojimą taip pat parodė trečiųjų šalių prekybos pavedimų pranašumą Baltijos elektros energijos rinkoje – tai ypač akivaizdu ne piko valandomis. Dėl mažesnių gamintojų ribinių kaštų importo kiekius iš trečiųjų šalių apriboja ne ES šalių gamintojų konkurencingumas (kuris yra negalimas dėl skirtingų reikalavimų veiklai), o būtent paskirstomi pajėgumai.

Nors Lietuvos-Latvijos jungtys ir nėra pilnai techniškai išnaudojamos (fizinis srautas sudaro tik 46 proc. komercinio srauto), Latvijos-Lietuvos pjūvyje vis vien susidaro rinkos (komercinės) perkrovos.

Tyrimo metu atlikti skaičiavimai ir vertinimas parodė, kad apskaičiuojant ir paskirstant tarpsisteminius pralaidumus pagal techninius pajėgumus (kai Rusijos-Latvijos turimi perdavimo pajėgumai (ATC) lygūs 320 MW):

nesusidarytų perdavimo sistemos operatorių perkrovos pajamos, t. y. būtų lygios 0 eurų; Kainos tarp šių zonų taptų vienodos ir rinkos dalyviams būtų sudaromos vienodos prekybos sąlygos; Lietuvos elektros energijos tiekėjai nuo 2021 metų sausio 1 dienos iki 2021 metų gegužės 31 dienos nebūtų patyrę daugiau kaip 6 mln. eurų perkrovos išlaidų; Padidėtų prekybos kiekiai su kitomis ES šalimis (Švedija, Estija, Suomija); Pusę sumažinto importo iš trečiųjų šalių pakeistų padidintas importas per ES jungtis (Suomijos, Švedijos, Lenkijos).

Nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos kainų skirtumai susidarė ne tik dėl fizinių Lietuvos-Latvijos jungiamųjų linijų pajėgumų trūkumo, bet dėl nepagrįstai susidariusių rinkos (komercinių) perkrovų. Be to, Latvijos ir Estijos metodikos taikymas prieštarauja ACER principams“.

Sumažėjo 5 kartus

VERT atstovas įvardijo, kad rugsėjo 15 dieną įsigaliojus naujai metodikai, pralaidumas, kurį anksčiau naudodavo latviai, skaičiuodami pralaidumą komercijai tarp Latvijos ir Rusijos, sumažėjo apie penkis kartus.

„Dabar jis atitinka tik tą apimtį, kuri yra būtina techniniam srautui. Mūsų vertinimu, tai turėjo įtakos ir kainų pokyčiui, sumažėjimui.

Aišku, dabar turime neeilinę situaciją elektros rinkoje. Išaugusias dujų kainas, bet manome, kad čia jau yra kiti veiksniai, tai nėra tiesiogiai susiję su tuo, kad yra kažkokie pertekliniai pralaidumai išduodami“, – aiškino P. Blažys.

Jis dar pridūrė, kad kol kas statistinės informacijos turi tik už pastarąsias kelias savaite.

„Bet matome, kad dabar ir Latvija-Lietuva suprekiauti kiekiai iš esmės yra padengiami srautu, kuris ateina iš Latvijos“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (190)