Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje iš viso suvartota 13,05 teravatvalandės (TWh) elektros, iš kurių 11,26 TWh (86,28 proc.) buvo importuota.

Vien per 2020 metų antrąjį pusmetį daugiausiai elektros suvartojo pramonė (2168,4 gigavatvalandės), paslaugos ir kiti vartotojai (1688,1 GWh) ir gyventojai (1596,6), o mažiausiai – žemės ūkis (139,3) ir transportas (44,6). Lietuvoje elektra gaminta naudojant iškastinį kurą (1214,4 GWh), atsinaujinančiuosius energijos išteklius (1091) ir hidroakumuliacinėse elektrinėse (411,7).

Kas gamina Lietuvoje

VERT duomenimis, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje buvo išduota maždaug 3,8 tūkst. leidimų gaminti elektros energiją. Tačiau pačių gamintojų buvo mažiau, nes vienas juridinis ar fizinis asmuo gali turėti po daugiau nei vieną leidimą.

Pagal įrengtą galią, didžiausi gamintojai yra Lietuvos elektrinė (1055 MW), Kruonio HAE (900 MW x2), Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (282 MW), Mažeikių elektrinė (210 MW), Kauno termofikacijos elektrinė (170 MW), Kauno HE (101 MW x2) ir vėjo jėgainių parkas „Pagėgiai 13“ (73,5 MW).

Kaip nurodoma VERT 2020 metų antrojo pusmečio ataskaitoje, importuojamos elektros energijos kiekis, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, buvo 18,9 proc. mažesnis, o eksportuojamos – 19,6 proc. mažesnis.

„2020 metų antrąjį pusmetį daugiausia elektros energijos buvo importuota iš Švedijos (2185,8 GWh arba 39,5 proc. viso importuotos elektros energijos kiekio), daugiausia elektros energijos eksportuota į Lenkiją (1102,7 GWh, arba 66,5 proc. viso eksportuoto elektros energijos kiekio)“, – rašoma ataskaitoje.

VERT atstovai „Delfi“ nurodė, kad tarpvalstybinė elektros energijos prekyba yra vykdoma tik per biržą.

Kas gamina užsienyje

Lietuva elektrą perka „Nord Pool“ biržoje. Kaip nurodoma jų tinklapyje, Šiaurės ir Baltijos šalių regione elektrą gamina daugiau nei 370 įmonių. Kaip „Delfi“ informavo biržos atstovai, su visu jų narių sąrašu taip pat galima susipažinti tinklapyje.

Sąraše galima rasti tokias lietuviškas įmones kaip „Energijos skirstymo operatorius“, „Ignitis“, „INTER RAO Lietuva“, „Orlen Lietuva“, „Panevėžio energija“, „Vilniaus Šilumos Tinklai“, „Ignitis“ ir kitas. Taip yra tokių žinomų pavadinimų iš kitų Baltijos valstybių kaip „Latvenergo“, „Elektrum“, „Enefit“, „Fortum“ ir pan.

„Nord Pool“ atstovai pastebėjo, kad jų platformoje yra skirtingų rūšių narysčių: gamintojų, prekiautojų, vartotojų, agregatorių, brokerių ir pan.

„Norint tapti nariu, reikia veikti bent vienoje iš „Nord Pool“ teritorijų, t. y. Šiaurės ir Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė, Centrinė Europa. Taip pat įmonė turi atitikti visus reikalavimus, pradedant licencijomis, balansavimo sutartimis, baigiant veiklos kodais. Galiausiai, prieš priimant naują narį, mūsų komanda atlieka jo rizikos vertinimą“, – rašoma jų komentare.

Įspūdingos sumos

„Nord Pool“ tinklapyje atvaizduojamame žemėlapyje galima rasti informacijos apie elektros kainas, komercinius ir fizinius srautus tarp valstybių.

Pavyzdžiui, tarp Lietuvos ir Baltarusijos komercinis srautas jau kurį laiką yra nulinis. Tuo metu fiziniai srautai vis dar vyksta. Pavyzdžiui, spalio 4 dieną iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 5813 Mwh, o iš Lietuvos į Baltarusiją – 73 MWh.

Tą pačią dieną komercinis srautas iš Rusijos į Lietuvą siekė 5156 MWh, o elektros kaina buvo 139,06 euro už MWh. Kaip paaiškino energetikos ministro padėjėjas Teodoras Jonas Žukas, pagal tai paprasta suskaičiuoti kasdien sumokamas sumas.

Atitinkamai Lietuva Rusijai už spalio 4 dieną importuotą elektrą turi sumokėti 720 tūkst. eurų, Švedijai – 460 tūkst. eurų (už 3336,8 MWh), Latvijai – 2,45 mln. eurų (už 17620,7 MWh). Taip pat Lietuva pati Švedijai patiekė 4158.5 MWh ir gali tikėtis 580 tūkst. eurų.

2021 metų spalio 4 dienos komerciniai srautai
Foto: Nord Pool

Nauja metodika

Antradienį, spalio 5 dieną, pirmasis Astravo AE reaktorius po beveik 3 mėnesių vėl įjungtas pramoninei gamybai.

„Jis buvo atjungtas liepos 12-ąją, suveikus turbogeneratoriaus automatinei apsaugai, o reaktoriaus galia buvo sumažinta iki mažiausio kontroliuojamo lygio – 1 proc. Netrukus po to Minskas tikino, kad avarinė apsauga stabdant reaktorių nebuvo aktyvi, ir kiek vėliau skelbė planus šį energijos bloką į šalies energetikos sistemą įjungti rugpjūčio viduryje“, – skelbė BNS.

Atnaujintai gamybai ruošėsi „Litgrid“. Kaip „Delfi“ pasakojo jų atstovai, birželio pradžioje kreiptis į kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos, operatorius nuspręsta atsižvelgus į susidariusias nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, kurios atsirado po to, kai birželio 2 dieną Astravo AE buvo suteiktas pirmojo energijos bloko pramoninio naudojimo leidimas.

„Pagal BRELL sutartį, elektros perdavimo tinklo linijų pralaidumas tarp šalių yra naudojamas pagal BRELL nustatytą metodiką. Tačiau Lietuvoje įsigaliojus elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės importo draudimui, „Litgrid“ turi vykdyti Lietuvos įstatymo reikalavimus, kurie nėra suderinami su BRELL sutarties įsipareigojimais.

Atsižvelgdami į tai ir siekdami užtikrinti, kad Lietuvos elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai ir įgyvendinti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, turime nustatyti Baltarusijos-Lietuvos tarpsisteminio perdavimo linijų pralaidumą pagal savarankišką „Litgrid“ parengtą metodiką.

Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė dar vasarą buvo patvirtinta Pramonės, prekybos ir amatų rūmų.

Rugsėjo 13 dieną VERT pritarus naujoms elektros perdavimo pralaidumo iš Baltarusijos į Lietuvą taisyklėms, „Litgrid“, siekdama užtikrinti techninius sistemos parametrus, nuo rugsėjo 15 dienos, pakeitė maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą“, – dėstė jie.

„Litgrid“ atstovai pabrėžė, kad yra informavę kitų BRELL šalių operatorius, jog vykdydama Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo reikalavimus negali vykdyti BRELL metodikos dėl maksimalaus pralaidumo nustatymo Baltarusijos-Lietuvos tarpsisteminėje jungtyje.

„Litgrid“ nuo 2020 metų lapkričio 3 dienos, kai Astravo atominėje elektrinėje (AE) buvo pradėta elektros gamyba, yra nustačiusi 0 MW pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Tokiu būdu įgyvendinami Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo reikalavimai. Nustačius nulinį pralaidumą, elektros rinkos dalyviai negali vykdyti komercinių elektros energijos mainų tarp Baltarusijos ir Lietuvos.

Nepaisant to, iki liepos 12 dienos, kai Astravo AE pirmasis blokas buvo laikinai atjungtas nuo energetikos sistemos, Baltarusijoje pagaminta elektra vis tiek patekdavo į Baltijos šalių rinką. Šios galimybės tapo apribotos po to, kai rugsėjo 15 dieną įsigaliojo nauja „Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodika“, – nurodė „Litgrid“.

LED lemputės. Jose gyvsidabrio nėra.
Foto: Shutterstock

Latviai kreipsis į EK

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius tvirtino skatinantis dialogą su kolegomis Latvijoje ir Estijoje

„Stengiamės operatyviai spręsti ir atsakyti į visus iškylančius klausimus. Taip pat nuolat stebime elektros sistemos duomenis ir sekame informaciją apie nustatomus elektros perdavimo pralaidumus tarp kaimyninių šalių jungčių. Turimi duomenys rodo, kad jų pralaidumai nustatomi laikantis naujos metodikos.

Be to, Latvijos perdavimo sistemos operatorė AST yra paskelbusi UMM, kuriame nurodyta, jog skaičiuojant Rusijos-Latvijos pralaidumą bus vertinama informacija iš „Litgrid“ pagal Lietuvos metodiką dėl pralaidumo su Baltarusija“, – rašoma jų komentare „Delfi“.

Tuo metu Latvijos Ekonomikos ministerija BNS yra nurodžiusi, kad Lietuvos sprendimą apriboti elektros linijų su Baltarusija pralaidumą žada skųsti Europos Komisijai.

„Mes manome, kad „Litgrid“ įvykdytas maksimalaus pralaidumo (angl. Total Transfer Capacity, TTC) sumažinimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos neturi jokio techninio pateisinimo (technical justification). Todėl Latvijos vyriausybė nusprendė, kad kitas jos žingsnis būtų komunikuoti su Europos Komisija ir ACER“, – BNS komentavo Latvijos Ekonomikos ministerija.