Tokie tikslai numatyti „Litgrid“ strategijoje, kurią patvirtino įmonės valdyba. Joje taip pat numatoma orientuotis į pažangiausius technologinius ir skaitmeninius sprendimus, tvarios energetikos plėtrą, dvigubai išauginsiančią esamą elektros generaciją, taip pat suteikti galimybes rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina.
„Pasaulio energetikos sektorius sparčiai keičiasi. Šią transformaciją skatina įvairūs veiksniai, tokie kaip globalizacija, technologijų raida bei siekis kuo sparčiau pereiti prie tvariosios energetikos. „Litgrid“ ne tik atidžiai stebi tendencijas, bet ir atlieka svarbų vaidmenį transformuodama Lietuvos energetikos sistemą, kad ji tenkintų ir dabartinius, ir ateities vartotojų poreikius“, – pranešime žiniasklaidai sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Planuodami savo veiklą atsižvelgiame į šiuos pokyčius ir kuriame perdavimo tinklą, kuris geriausiai atitiktų ateities poreikius“, – pridūrė jis.
„Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios „Litgrid“ infrastruktūros poveikį.
Taip pat „Litgrid“ siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės vykdydama šalies elektros energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Užbaigus šį projektą 2025 metais Lietuva vėl turės galimybę savarankiškai valdyti elektros energetikos sistemos dažnį.
Pasak R. Masiulio, kovojant su pasauline klimato kaitos krize svarbu užtikrinti diversifikuotą ir tvarų energijos tiekimą. Su papildoma perdavimo tinklo plėtra „Litgrid“ įžvelgia papildomas galimybes iki 2025 metų prie 110 kV tinklo Vakarų Lietuvoje prijungti dar apie 140 MW atsinaujinančių išteklių galios.
2025 metais baigus sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir atlikus papildomą 110 kV perdavimo tinklo plėtrą, Vakarų Lietuvoje „Litgrid“ galėtų prijungti dar apie 960 MW žemyninių atsinaujinančių išteklių instaliuotos galios.
„Litgrid“ skaičiavimu, Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra pajėgus integruoti apie 3500 MW atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos sausumoje iki 2030 metų. Tai bemaž tiek pat, kiek šiuo metu siekia visa Lietuvoje instaliuota elektros galia – 3800 MW. „Litgrid“ taip pat gali prie sistemos prijungti 1400 MW vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje, kurie dar labiau padidintų atsinaujinančių šaltinių generaciją.
Visa tai leis Lietuvai, kaip numatyta nacionalinėje energetikos strategijoje, tapti atsinaujinančių šaltinių energiją naudojančia valstybe.
„Litgrid“ taip pat siekia tapti efektyvia mainų platforma, kuri įgalina ir skatina rinkos dalyvius ir vartotojus laisvai keistis elektros energija, rinktis gaminti ar vartoti klimatui neutralią energiją ir gauti ją konkurencinga kaina.
Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. kilometrų oro linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, vykdo jų priežiūrą, siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo bendrovė „EPSO-G“, kurios vienintelė akcininkė yra Energetikos ministerijai.
„Litgrid“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.