Lapkričio aukcionai šilumos energijos gamybai jau įvyko, ir jie parodo, kad šilumos gamyba pabrango 30 procentų, lyginant su praėjusiais metais. Gamyba nėra visa šilumos kaina – prie jos prisideda skirstymas ir kitos dedamosios.

„Visoje Lietuvoje pabrango maždaug 30 procentų, Vilniuje – 22 proc., Kaune didėjimas kone 74 proc., tai nėra galutinės kainos pokytis vartotojams, tačiau Kaune, nežiūrint viso šito 74 proc. padidėjimo, tai vis tiek pati pigiausia šiluma visoje Lietuvoje. Tą pasiekti leidžia konkurencinė aplinka Kauno rinkoje, kur pertekliniai šilumos gamybos pajėgumai. Šita kaina, noriu pabrėžti, nėra galutinė kaina vartotojams, tai kaina už kurią gamina šilumos tinklai arba ją nuperka, po to dar reikės tą šilumą patiekti“, – kalbėjo „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis.

Jis pasiūlė kainas vertinti ne lyginant su pernai metais, o per ilgesnį laikotarpį, kadangi pernai kainos buvo rekordiškai mažos.

„Mūsų požiūris skiriasi nuo bendro dabar paplitusio požiūrio, kad yra katastrofinė situacija valstybėje, ir labai sudėtinga. (...) pažiūrėjus į bendrą statistiką, kas vyko 10 metų, mes praėjusiais metais turėjome itin žemą kainą ta prasme, kad ji buvo žemiausia lyginant nuo 2008 metų. Jei taip palygintume bet kokią paslaugą, prekę, aš net nežinau ar įmanoma ką nors rasti, kokią prekę, išskyrus mobilųjį ryšį, kuri pigesnė nuo 2008 metų“, – kalbėjo V. Jonutis.

Vaidotas Jonutis
Foto: „Baltpool“

Valstybinė kainų energetikos taryba (VERT) prognozuoja, kad šilumos kainos augs 25 procentais, tačiau anot V. Jonučio, kainų augimas gali būti ir didesnis, nes Lietuvoje vis dar 30 proc. šilumos gaminama kūrenant gamtines dujas, o jų kaina rekordinė. Vilniaus šilumos tinklų praneštą 60 proc. kainos augimą V. Jonutis pavadino „kukliu“.

Jis vertino, kad 2012 metais, kuomet Lietuva nusprendė statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą dėl „Gazprom“ taikytų antkainių, gamtinės dujos kainavo 40 eurų už megavatvalandę, tačiau tuo metu kaina atrodė drastiška, mat Europoje dujos kainavo 25 eurus.

„Tai šiandien mes turime tokią situaciją, kad dujų kaina vakar Olandijos biržoje pasiekė 1000 dolerių už 1000 kubinių metrų. Tai yra dvigubai tiek, kiek kainavo dujos Lietuvoje, kai mes priėmėme sprendimą statyti SGD terminalą. Mano nuomone, dabartinė situacija su dujų kainomis, yra katastrofinė. Kainos tokios didelės, kad jei turėtume tokią situaciją, kokią turėjome 2012 metais, šiuo metu šildymo kainos turbūt būtų kokios keturis kartus didesnės, lyginant su tuo, ką mes dabar prognozuojame“, – kalbėjo V. Jonutis.

Šildymas
Foto: Adobe Stock

„Dabartinis kainos šuolis, kad ir kaip jis nemaloniai skamba, vis tiek reikia vertinti, kad buvo labai žema palyginamoji bazė. (…) Kainos buvo tokios, kad jos jau net kažkuria prasme kenkė valstybei“, – sako V. Jonutis.

Pasak jo, kuro sąnaudos šilumos savikainoje sudaro 30-40 procentų galutinės šildymo kainos – visa kita yra atlyginimai, turto nusidėvėjimas, milžiniška šilumos skirstymo sistema, kuyri yra užkasta po žemėmis, taip pat bankams mokamos palūkanos, kapitalo kaštai ir visa kita.

„Jei kuro kainos vieną dieną sumažėtų iki nulio, kas yra neįmanoma, ta šilumos kaina niekur ypatingai nenukristų – ji sumažėtų apie 40 proc. tačiau pastovieji kaštai vis tiek liktų. Žiūrint į tuos du kainų rodiklius, kiek brango dujos, kiek brango biokuras, pagrindinė žinutė būtų, kad dujos šiuo metu kainuoja tiek, kiek nėra kainavusios niekada“, – kalbėjo V. Jonutis.

Jis paaiškino, kad žemos Baltarusiškos kainos „išlepino“ Lietuvą, sustabdė biokuro sektoriaus plėtrą čia Lietuvoje, todėl tai buvo problema. Tačiau dabartinės biokuro kainos, anot jo, leidžia šiai kuro pramonei vėl atsitiesti, kadangi biokuro kainos taipogi yra itin aukštos.

„Kainos atsitiesė nuo nenormalių kainų, kai buvo 10,8 Eur /MWh, kai visa rinka laikė, kad šaliai tvari kaina turėtų būti maždaug 15 eurų/MWh. Tai įsivaizduokime, 30 proc mažiau. Lietuva labai stipriai nukraujavo ta prasme, kad biokuro sektorius sunyko per pastaruosius dvejus metus“, – pastebėjo V. Jonutis.

Jis pabrėžė, kad kartais brangstant gamtinėms dujoms, aplinkos taršos leidimams nuo 2012 metų pabrangus net 15 kartų, Lietuvoje nuo 2012 m. padaryti darbai leido pasiekti, kad šilumos kaina auga „tik 25 procentais“.