Papildomos dedamosios intensyvumas būtų taikomas iki 100 proc. investicijoms į tinklo atstatymą ir 50 proc. kitoms dešimties metų investicijų plano investicijoms. Metodikoje numatoma, kad pastarasis dydis galės būti koreguojamas atsižvelgiant į įmonės skolinimosi ir investicijų grąžos reinvestavimo politiką, siekiant užtikrinti tvarų įsiskolinimo lygį.
VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS anksčiau sakė, kad pakeitimais siekiama užtikrinti ilgalaikes investicijas į skirstymo tinklą. Anot jo, siūloma, kad visos trūkstamos lėšos, reikalingos tinklo atnaujinimui, galėtų būti įtrauktos į tarifą, tačiau kartu siekiama išlaikyti ir balansą tarp vartotojų ir bendrovės ar jos akcininko lėšomis finansuojamų investicijų.
Tuo metu ESO bei „Litgrid“ valdančios energetikos grupės „Ignitis grupė“ ir „Epso-G“ bei jų akcininkės Finansų ir Energetikos ministerijos tvirtino, kad pakeitimai bendrovių skolos ir pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) santykį padidintų iki netvaraus lygio, kuris užkirstų joms kelią skolintis investicijoms.
„Ignitis grupės“, „Epso-G“ bei Energetikos ministerija VERT prašė numatyti, kad papildoma dedamoji, skirta būtinoms investicijoms į tinklo elementus, būtų tokia, jog ESO ir „Litgrid“ grynosios skolos ir EBITDA santykis neviršytų 6,5 ribos.
Kapitalo rinkos dalyviai ir „Ignitis grupės“ didžiausių akcininkų atstovai taip pat ragino VERT tvirtinant metodiką įvertinti galimą neigiamą pakeitimų poveikį Lietuvos kapitalo rinkai bei investuotojų lūkesčiams, taip pat bendrovės galimybėms mokėti dividendus.
„Ignitis grupės“ anksčiau preliminariai skaičiavo, kad jei VERT patvirtintų projektą, ESO reguliuojamo turto vertė sumažėtų 350–400 mln. eurų, nes kartu numatoma keisti ir elektros sektoriuje taikomo Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelį, jį iš esmės priartinant prie investicijų grąžos ir nusidėvėjimo skaičiavimo remiantis ilgalaikio materialaus turto istorine įsigijimo verte.
Anot „Ignitis grupės“, vertinant 2016–2021 metų rezultatus, tuomet apskaičiuota investicijų grąža ir nusidėvėjimas turėtų būti pakoreguotas iki sumos, apskaičiuotos pagal faktines šio laikotarpio investicijų apimtis, tai yra iki turto istorinės įsigijimo vertės.
„Preliminariu vertinimu, tokio perskaičiavimo įtaka (suma, kuria būtų mažinamas ESO ateityje nustatomas reguliuojamos veiklos pajamų lygis) sudarytų apie 160 mln. eurų (apie 32 mln. eurų kasmet – BNS)“, – nurodė „Ignitis grupė“.
„Ignitis grupės“ teigimu, projekte siūloma įvesti papildomą dedamoji galėtų atsverti apie pusę neigiamos siūlomų pakeitimų įtakos.