Likusi dalis pinigų (96,9 mln. eurų) bus skirta žaliosios pertvarkos įgyvendinimui transporto sektoriuje, praneša Energetikos ministerija.
„Energetikos sektorius – svarbi kiekvienos valstybės ekonomikos dalis, turinti labai didelę įtaką žaliajam kursui. Į tai Europos Komisija atkreipė dėmesį ir vertinant valstybių nacionalinio gaivinimo ir atsparumo planus, kuriuose turėjo būti numatyta aiški žaliosios pertvarkos rėmimo perspektyva“, – pranešime teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Patvirtintame „Naujos kartos Lietuva“ plane įvardyta žalioji pertvarka energetikos srityje susieta su dviem kryptimis: tai – AEI plėtra elektros gamybai ir žalioji pertvarka transporto sektoriuje.
Pirmoji kryptis apima tris veiklas: parengiamieji darbai jūrinio vėjo plėtrai (9,786 mln. eurų), AEI elektrinės ir kaupimo įrenginiai (132,604 mln. eurų) bei 200 MW energijos kaupimo įrenginių sistema (100 mln. eurų).
Kitą kryptį sudaro keturios veiklos: žaliojo vandenilio gamyba ir panaudojimas (20 mln. eurų), biometano dujų gamyba (22,21 mln. eurų), skystųjų biodegalų gamyba (8,7 mln. eurų) bei privačių elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas (46 mln. eurų).
Siekiant, kad Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Recilience Facility, RRF) lėšos pasiektų ir sustiprintų šalies energetiką, šiuo metu vyksta tolesni strateginio planavimo etapai.
„Šiuo metu intensyviai ruošiamės „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimui, atliekami derinimo veiksmai su Europos Komisija, o sekančiu etapu – viešinsime ir parengtas finansavimo priemones aptarsime su savo socialiniais ir ekonominiais partneriais. Mūsų tikslas – pirmuosius kvietimus paskelbti dar šiemet“, – sako D. Garbaliauskaitė.
Pagal preliminarų Energetikos ministerijos planą, pirmieji kvietimai galėtų būti paskelbti paskutiniaisiais šių metų mėnesiais.
Europos Komisija (EK) antradienį Lietuvai pervedė ekonomikos gaivinimui skirtą 289 mln. eurų avansą – 13 proc. planuojamų Lietuvai skirti lėšų, praneša Finansų ministerija.
Numatoma, kad 2022 metais reformoms ir investicijoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų bus skirti 339 mln. eurų, o per 2023-2024 metus planuojamas investicijų iš šio instrumento pikas, kadangi planuojama į ekonomiką įlieti daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų. Paskutiniais lėšų tinkamumo laikotarpio metais – 2025 ir 2026 metais – bus investuoti likusieji 600,1 mln. eurų.
Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokeslą, viešojo sektoriaus pertvarką.