Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius abejojo, kad politikai išdrįstų įvesti naują tvarką.
„Tai normali praktika, Vakarų šalyse paprastai taip ir atsiskaito. Yra pastovi dedamoji ūkio išlaikymo ir kintamoji – už suvartotą energiją. Daug kartų buvo bandyta Lietuvoje įvesti tokią tvarką, nepavyko. Abejoju, ar bus įvesta ir ateityje. Tai grynai politiniai klausimai. Žmonės priešinasi – kaip čia mokėti už šilumą vasarą, kai mums jos nereikia. Kadangi tai įstatyminė nuostata, politikai bijo to paprastai, atideda šį klausimą ateičiai, taip ir lieka“, – „Delfi“ sakė jis.
Pristatė tendencijas
Rugpjūčio 5 dieną Vyriausybėje vykusio pasitarimo metu VERT narys Matas Taparauskas pristatė 2021/2022 metų šildymo sezono kainų tendencijas.
Visų pirma, jis priminė, kad esminę šilumos kainos dalį sudaro kintamos sąnaudos – kuras bei šilumos aukcionuose perkama šiluma. Ši dalis sudaro 61 proc. kainos. Dar 9 proc. – nusidėvėjimas, 4 proc. – remontas, 16 proc. – darbo užmokestis, 8 proc. – investicijų grąža, 2 proc. – kitos sąnaudos.
„Šilumos kainos yra peržiūrimos kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į kintančias kuro bei perkamos šilumos kainas. Apskaičiuojant šilumos kainą ateinančiam mėnesiui, yra naudojama faktinė kuro kaina su 2 mėnesių atsilikimu (pavyzdžiui, skaičiuojant rugpjūčio šilumos kainą yra naudojamos birželio faktinės kuro kainos). Tuo metu kitos kainos dalys yra peržiūrimos kartą per metus“, – pasakojo M. Taparauskas.
VERT narys pristatė, kad šiuo metu energijos išteklių biržoje yra sudaryta kontraktų, kuriais šilumos įmonės užsitikrino apie 10 proc. artėjančiam šildymo sezonui reikalingo biokuro kiekio.
„Jau sudarytų kontraktų kaina rodo, kad biokuro kaina, lyginant su 2021 metų sausiu, šalyje gali didėti maždaug 40 proc. Pagal sudaromus biokuro pirkimo kontraktus situacija primena 2018 metus“, – pastebėjo jis ir pridūrė, jog žaliavinės medienos kaina per metus padidėjo apie 50 proc.
Kalbant apie gamtines dujas, jų kaina, pasak M. Taparausko, išaugo dėl žaliavos brangimo, kuris per metus nuo 2020 metų birželio pasiekė 7,5 karto.
„Šiuo metu rinkoje sudaromi kontraktai už dar aukštesnę 35–40 eurų/MWh kainą.
Tuo metu šilumos įmonių mokama gamtinių dujų kaina (įskaitant infrastruktūros mokesčius) per metus pabrango 1,8 karto (iki 26,03 euro/MWh). Remiantis šiandien biržoje sudaromų žaliavos įsigijimo sandorių kainomis, šilumos įmonių naudojamų gamtinių dujų kaina ir toliau didės“, – dėstė jis.
Prognozuojama, kad dėl smarkiai padidėjusių kuro kainų artėjančio šildymo sezono šilumos kaina bus ketvirtadaliu aukštesnė. Tačiau pabrėžiama, kad ji išliks žemesnė nei buvo 2018/2019 metų sezono metu.
Skirtumai miestuose
VERT duomenimis, 2021/2022 metais kilovatvalandė turėtų kainuoti apie 5,24 cento. Palyginimui, 2020/2021 metais kaina siekė 4,13 cento, 2019/2020 – 4,61 cento, 2018/2019 – 5,37 euro.
Per pastarąjį dešimtmetį šilumos kaina aukščiausia buvo 2012/2013 metais, siekė 8 centus/kWh.
Tarp didžiųjų miestų šilumos kaina labiausiai turėtų augti Vilniuje – beveik 49 proc., iki 5,48 euro už kWh.
Šiauliuose kainos turėtų padidėti 29 proc., iki 5,07 euro už kWh, Klaipėdoje – 15 proc., iki 5,4 euro/kWh, Panevėžyje – 14 proc., iki 4,87 euro/kWh, Kaune – 3 proc., iki 3,43 euro/kWh.
„Nebus aukštos kainos, bus gerokai žemesnės nei 2007 metais, kai deginome daugiausiai dujas ir buvo dujų kainų šuolis. Grįžtame į 2018 metų lygį, kur biokuro tiekimo sąlygos ir kainos buvo geros“, – „Delfi“ sakė V. Lukoševičius.
Baltarusijos efektas
Kaip pasitarime Vyriausybėje pastebėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis, pastaruoju metu biokuro sandoriai formuoja apie 17 eurų už megavatvalandę kainą. T. y. apie 60 proc. brangiau nei pernai.
Jis pastebėjo, kad importe biokuras konkuruoja su baldų pramone. „Importas sudaro apie 30 proc. viso sunaudojamo kiekio. Vilniuje – daugiau nei pusę“, – sakė V. Jonutis.
Pranešėjas įvardijo kelias kainų augimo priežastis. Tai – „pasigamink pats“ sektoriaus atsigavimas per COVID-19 pandemiją, kuris paskatino baldų pramonę dirbti maksimaliais pajėgumais. „Tuo metu biokuro gamintojai importe konkuruoti su baldų pramone nesugeba“, – sakė V. Jonutis.
Kita priežastis – Baltarusijos vidaus vartojimas. „Nukreipė valstybinių miškų gamybą į celiuliozės, baldinių plokščių ir granulių fabrikus. Biržoje prekiaujami nedideli kiekiai. Lietuvos biokuro tiekėjai negali susiformuoti sandėlių“, – vardijo „Baltpool“ prekybos vadovas.
Pastebima, kad regione mažėjant pažeistų medynų kirtimui, Lietuvos rinkoje galimas žaliavos deficitas.
„Biokuro gamintojai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų, nes nežino, ar pavyks nupirkti žaliavos pelningai veiklai“, – apibendrino V. Jonutis.
Tačiau, pasak jo, situacija gali ir pasikeisti. „Jei sprogtų ekonomikos burbulas, sulėtėtų baldų pramonė, Baltarusija pradėtų eksportuoti kaip anksčiau“, – aiškino jis.
Kita galimybė – palankios biokuro rinkai oro sąlygos. T. y. sausas ruduo leistų biokurą pristatinėti iš miško sandėlių, o šilta žiema sumažintų pikinį poreikį ir sušvelnintų tiekimo sąlygas.
Savo ruožtu V. Lukoševičius pastebėjo, kad visiems specialistams buvo aišku, jog pigus biokuras Baltarusijoje buvo laikina.
„Kuro pigumą ten, kaip ir kitose šalyse, lėmė didesnis miškų kirtimų mastas. Tai buvo susiję su kenkėjais, pažeidusiais medžius. Buvo privaloma iškirsti daug pažeistų medžių.
Baltarusijoje miškingumas didelis, tai jie patys nesunaudojo visos žaliavos, visų biokuro atliekų. Tada daug eksportavo, stengėsi uždirbti. Tai baigėsi. Dabar normaliai biokuras pradeda brangti, taip pat ir Baltarusijoje. Laikinai pigaus biokuro mes turbūt nebegausime“, – sakė jis.
Svarsto pasiūlymą
Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, rugpjūčio pradžioje vykusioje diskusijoje su valstybės institucijomis, savivaldybių asociacija, šilumos gamintojais ir tiekėjais buvo aptartos šilumai gaminti perkamo kuro kainų tendencijos ir priemones, kurių reikėtų imtis šilumos sektoriuje.
„Vienas pasiūlymų, įvardintų pasitarime – sudaryti galimybę gyventojams mokėti už šildymą visus metus. Tiek šį pasiūlymą, tiek kitus šiuo metu vertina Energetikos ministerija, kuri turėtų pateikti išvadas, vertinimą, kaip naujas reglamentavimas, jei toks būtų priimtinas, veiktų praktiškai. Tik gavus institucijų išvadas, galima vertinti naujos tvarkos privalumus ir trūkumus“, – nurodyta komentare „Delfi“.
Tuo metu V. Lukoševičius pastebėjo, kad mokėjimas visus metus šilumos kainų nesumažintų, tačiau pagerintų atsiskaitymus.
„Dabar į kelis žiemos mėnesius sukeliame labai dideles išlaidas, kurias daliai žmonių sunku apmokėti. Mokėjimų išlyginimas galbūt daliai žmonių padėtų, tada mokumas, skolų procentas pagerėtų. Tačiau reikia priimti atitinkamą įstatymą“, – sakė jis.
Vienas galimų probleminių su pasiūlymu susijusių klausimų – kaip būtų atsiskaitoma nuomojamuose būstuose, ar vasaros nuomininkai mokėtų už žiemos nuomininkų šilumą?
„Taip, tokia problemėlė būtų, jie turėtų mokėti, kaip ir visi vartotojai. Neturėtų būti išimčių kažkam. Jei nuomininko nėra, kažkas keičiasi, tada yra turto savininko atsakomybė apmokėti būsto išlaikymo išlaidas“, – sakė V. Lukoševičius.
