„Ypač mažo vėjo metais vėjo energijos proporcija keičiasi jūros jėgainių naudai“, – sakė „Tennet“ vadovas Timas Meyerjuergensas, pranešdamas apie bendrą vėjo generuotos elektros energijos sumažėjimą per pirmuosius šešis metų mėnesius.
„Vidutiniškai sugeneruojame dvigubai daugiau pilnos apkrovos valandų nei sausumoje ir taip galime iš dalies kompensuoti vėjo nebuvimą sausumoje“, – pridūrė jis.
Šiaurės jūros vėjas pirmą pusmetį pagamino 16,6 proc. visos Vokietijos vėjo energijos, palyginti su 15,6 proc. tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Bendrai Šiaurės jūros ir Baltijos jūros vėjas sugeneravo 11,5 teravatvalandžių energijos, o sausumos vėjas – apie 47 teravatvalandes.
Bendras pajėgumas Šiaurės jūroje, kur planuojami dideli vėjo parkai, kol kas liko 6,68 gigavatų. Šiemet regione pirmą kartą per kelerius metus nebus pastatyta naujų jėgainių.
Dešimtmečio pabaigoje numatomas didelis augimas, nes Vokietijos vyriausybė siekia, kad iki 2030 metų regiono pajėgumai siektų 20 gigavatų, o iki 2040 metų – 40 gigavatų.
