Vienai elektrinei būtų suformuotas apie 1,31 ha žemės sklypas, antrajai – kur kas didesnis – apie 3,74 ha.
Kai Kauno miesto savivaldybės taryba tam pritars, Administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui bus pavesta organizuoti žemės sklypų formavimo procedūras. Pasak sprendimo projekto rengėjų, įgyvendinusi saulės elektrinių projektą, Kauno miesto savivaldybė svariai prisidėtų prie Nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų plano 2021-2030 metams. Šiame plane numatyta, kad iki 2030-ųjų planuojama pasiekti 45 proc. AEI galutiniame energijos suvartojime, – 45 proc. elektros ir 90 proc. energijos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bus pagamina iš AEI.
Svarbu ir tai, kad saulės elektrinės leistų sumažinti centralizuotos šilumos kainą Kauno mieste, taip pagerinant vartotojų ekonominę padėtį. Tuo pačiu Kauno miesto savivaldybė prisidėtų ir prie Lietuvos klimato kaitos švelninimo strateginio tikslo – užtikrinant darnų vystymąsi, pasiekti, kad šalies ekonomika augtų sparčiai ir mažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tai nulemtų gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, švelninant Lietuvos poveikį klimato kaitai bei didinant atsparumą jos poveikiui.
Taip pat ne mažiau kaip 30 proc. vartotojų patys pasigamins elektros savo poreikiams ir padės šaliai vykdyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pagrindinį uždavinį. Juo siekiama, kad 2025 metais energijos gamybos iš AEI energijos dalis (palyginus su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu) sudarytų ne mažiau kaip 38 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias, veiksmingiausias AEI naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.
