Biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra praėjusį mėnesį kainavo 77,74 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra per mėnesį brango 57 proc. iki 76,23 euro, Estijoje didėjo 48 proc. iki 71,68 euro už MWh.
Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė gegužę svyravo nuo 1 euro iki 255 euro už MWh.
„Elektrum Lietuvos“ direktorius Martynas Giga teigia, jog svarbus veiksnys, turėjęs įtakos elektros kainai birželį, buvo šilti ir sausi orai ne tik Baltijos šalyse, bet ir likusioje Europoje. Palyginti su praėjusių metų birželiu, tai lėmė 4 proc. visame „Nord Pool“ regione padidėjusią paklausą ir 11 proc. sumažėjusią elektros energijos gamybą regione.
Pasak jo, elektros kainą birželį paveikė ir mažesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, palyginti su geguže, „Nord Pool“ regione sumažėjo 13 proc., o Baltijos šalyse – 55 proc.
„Kainų lygis kaimyninėse šalyse taip pat turėjo įtakos Baltijos šalių elektros energijos kainoms. Birželį energijos srautai iš Suomijos padidėjo 22 proc., o tai turėjo įtakos tam, kad mažiausia elektros energijos kaina iš Baltijos šalių buvo Estijos prekybos zonoje. Tuo pačiu metu srautai iš Švedijos SE4 zonos buvo tik 4 proc. mažesni nei prieš mėnesį, o tai lėmė, kad didžiausia kaina tarp Baltijos šalių buvo Lietuvos prekybos zonoje“, – pranešime sakė M. Giga.
„Be to, kainų didėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir energijos srautai iš Rusijos, kurie birželį sumažėjo 41 proc.“, – pridūrė jis.
Birželį Baltijos šalyse suvartota 2018 gigavaltvalandžių (GWh) elektros – 5,3 proc. mažiau nei gegužę. Lietuvoje elektros suvartojimas per mėnesį krito 0,5 proc. iki 942 GWh, Latvijoje sumažėjo 4,5 proc. iki 546 GWh, o Estijoje sumenko 13,5 proc. iki 530 GWh elektros.
Elektros gamyba Baltijos šalyse per mėnesį sumažėjo 9 proc. iki 1078 GWh. Lietuvoje buvo pagaminta 346 GWh elektros – 2,4 proc. daugiau nei gegužę, Latvijoje gamybos mastas smuko apie 34 proc. iki 347 GWh, Estijoje augo 21 proc. iki 384 GWh.