Dainius Kreivys atkreipė dėmesį, kad už energetiką atsakingi Lenkijos pareigūnai, įskaitant neseniai Lietuvoje viešėjusį Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinį Piotrą Naimskį, laikosi pozicijos, jog po sinchronizacijos nei Baltijos šalyse, nei Lenkijoje neturėtų būti elektros iš trečiųjų šalių.

„Tai yra vertinimas žmonių, kurie atsakingi už Lenkijos energetiką. Čia jų vertinimas, net ne mano vertinimas. Aš manau, kad tokie teiginiai (apie Kaliningrado AE – BNS) neturi pagrindo kol kas, kol aš neišgirdau iš Lenkijos pareigūnų skirtingos nuomonės“, – BNS pirmadienį sakė D. Kreivys.

Anot jo, lenkai tokios pozicijos laikėsi ir pasirašinėdami visus daugiašalius sinchronizacijos susitarimus, ir viešuose bei privačiuose pokalbiuose.

„Manau, kad atsižvelgiant į tai, kad žmonės, kurie atsakingi už strateginę Lenkijos kryptį, teigia ir viešai ir privačiai, priešingai, nei gaunama šita informacija, galima, turbūt, manyti, kad šita informacija arba neatitinka tikrovės, arba yra kažkokios hibridinės operacijos dalis“, – pabrėžė ministras.

„Kad tekėtų elektra, reikalingos jungtys. Gali vengrai, gali serbai ar bet kas kalbėti ką nori, bet kol nėra jungčių į Lenkiją, kol iš Lenkijos aukščiausių pareigūnų girdime priešingą nuomonę, tol neturiu pagrindo manyti, kad kažkas yra pasikeitę“, – teigė D. Kreivys.

Lenkijos portalas „Polytiki Insight“ pirmadienį paskelbė, kad V. Orbanas ir Z. Solorzas-Zakas nori pastatyti atominę elektrinę Kaliningrade – lenkų verslininko įmonė „Ze Pak“ esą domisi galimybe įsigyti 2013 metais įšaldyto Baltijos atominės elektrinės projekto akcijų.

Pranešime teigiama, kad Z. Solorzas-Zakas šiuo klausimu diskutavo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu ir valstybės turto ministru Jaceku Sasinu.

Anot šaltinio, „Ze Pak“ partnere šiame projekte turėtų tapti Vengrijos energetikos įmonė MVM.

Baltijos atominės elektrinės projektas buvo sustabdytas 2013 metais, kadangi noro pirkti elektrinėje pagamintą elektrą nereiškė nei Lenkija, nei Lietuva.