Vartotojai gali išlošti arba pralošti
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius laidoje „Piniginiai reikalai“ pažymėjo, kad nuo liepos 1 d. elektros kaina didėja vidutiniškai apie 8,7 proc. tiems vartotojams, kurie nėra pasirinkę elektros energijos tiekėjo.
Tie, kurie jau yra pasirinkę tiekėją, atitinkamai kainas turės tokias, kokios yra nustatytos sutartyse, pagal kurias atsiskaitoma su tiekėjais.
„Pagrindinė kainų augimo priežastis – elektros energijos biržose išaugusi prognozuojama elektros energijos kaina 2021 m. antrajam pusmečiui. Remiantis VERT skaičiavimais, prognozuojama, kad ši kaina biržoje turėtų didėti apie 19 proc.“, – aiškina R. Pocius.
Elektros energijos kainos esą priklauso nuo tiekėjų pasiūlymų ir sudaromų kontraktų. Sutartyse fiksuota kaina gali būti vienokia, o jei produktas susijęs su birža, kaina ilguoju laikotarpiu nežinoma, nes niekas negali numatyti, kokia kaina bus biržoje. Anot VERT, kainos, pagal atskirus planus, gali kisti pakankamai ženkliai.
„Jeigu vartotojas pasirašęs fiksuotą kainą, gali būti, kad ši kaina ilguoju laikotarpiu bus mažesnė, nei nustatyta VERT ar biržoje esanti kaina. Jei vartotojas turi su birža susijusį produktą, tai atitinkamai vartotojo kainoje atsispindi biržoje esančios elektros energijos kainos. Kitaip tariant, pokytis elektros energijos biržoje tiesiogiai koreliuoja su tiesiogiai vartotojo gaunama sąskaita. Gali būti įvairiai – tam tikru atveju vartotojai gali ir išlošti, ir gali mokėti daugiau nei reguliuojama kaina“, – komentuoja R. Pocius.
ESO Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila atkreipia dėmesį, kad tiems klientams, kurie pasirinko nepriklausomą tiekimą, šiandien yra neaktualūs visi paminėjimai apie kainų pasikeitimus. Renkantis tiekėją esą galima įsivertinti, kieno pasiūlymas geresnis ir kokias kainas jie siūlo.
1300 vartotojų turi garantinį tiekimą
Šiuo metu vyksta antrasis liberalizavimo etapas, kurio metu iki gruodžio 18 d. nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti gyventojai, suvartojantys 1000-5000 kWh elektros per metus. ESO duomenimis, antruoju etapu nepriklausomą tiekėją pasirinkę 16 proc. klientų – kas mėnesį maždaug 5,5 tūkst. klientų atlieka šį pasirinkimą. Tačiau apie 1,3 proc. klientų nuo pirmojo etapo pabaigos vis dar nėra pasirinkę ir jie turi garantinį tiekimą.
„Šiuo metu turime, mano vertinimu, neblogą rodiklį – 1,3 proc. nuo pirmojo 100 tūkst., t. y. maždaug apie 1300 klientų, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekimo ir kuriems tiekiamas garantinis tiekimas.
Šioks toks iššūkis bus antrajame etape, turime daugiau klientų – 750, t. y. septynis kartus daugiau.
Šiuo metu pasirinkimas nėra toks, kokio norėtume ir tikėtumemės tolygiai išskaidyti pasirinkimą per visus mėnesius. Gruodį turėsime didesnį kiekį klientų, kuriems reikės pasirinkti nepriklausomą tiekimą. Vertinant tai, kad su kiekvienu tiekėju reikės aptarti sąlygas, pasirašyti sutartį, kas užtrunka, bus nemažas apkrovimas klientų aptarnavimo kanalams, kurių turime 7, artimiausiu metu turėsime dar vieną“, – pasakoja ESO Paslaugų tarnybos direktorius.
Ar gali atjungti elektrą?
Remiantis įstatymu, numatyta, kad garantinis elektros energijos tiekimas galioja iki 6 mėn.
Skaičiuojant nuo šių metų sausio, turime to termino pabaigą, tačiau ESO pasirinkimo neįvykdžiusiems neplanuoja nutraukti elektros tiekimo.
„Garantinis tiekimas yra ribotas, jo kaina reguliuojama įstatymu, bet į visas situacijas žiūrime lanksčiai, todėl dabar pasakyti, kad jiems bus išjungtas elektros tiekimas, negalėčiau. Su kiekvienu klientu stengiamės juos pasiekti, paaiškinti ir šalia kas mėnesį teikiamų sąskaitų, kurias pateikiame už garantinį tiekimą, vykdome papildomą komunikaciją laiškais ir skambučiais.
Kai procentas – 1,3, akivaizdu, kad tai nėra masinis reiškinys ar tikslingas neveikimas. Galbūt ten yra kažkokios ypatingos situacijos – pasikeitę savininkai, išvykę, gyvenantys ne tie žmonės, pateikę ne tuos dokumentus, todėl einame žmogišku keliu, stengiamės pasiekti juos, kad nereikėtų išjungti“, – sako R. Radvila.
Pirmas etapas neapsiėjo be klaidų
Kaip rodo pirmojo liberalizacijos etapo patirtis, pasirinkti nepriklausomą energijos tiekėją vartotojams ne visuomet buvo paprasta, o tai darant neišvengta klaidų. VERT pirmininkas R. Pocius pažymi, kad pirmame etape buvo išmokta nemažai pamokų, o VERT, kaip reguliuotojas, gavo nemažai skundų iš vartotojų.
„Vienas pagrindinių klausimų, kurį kėlė vartotojai, – kainodara, nebuvo aišku, iš ko susidaro kaina, kokia galutinė kaina, kokios sąlygos taikomos. Apskritai kalbant apie sutarčių sąlygas, jos būdavo vartotojams pakankamai neaiškios. Antras dalykas – vartotojams nebuvo galimybės susipažinti su šiomis sutartimis, nebūdavo pristatomos sutarčių sąlygos“, – pagrindines problemas, kurias kėlė vartotojai, įvardija VERT pirmininkas.
Taip pat, anot jo, dažnai būdavo klausiama dėl kainų lygio, kad kainos didesnės trumpuoju laikotarpiu, nei nepriklausomui tiekėjui siūlomos kainos. Pašnekovo nuomone, visuomeninės tiekimo kainos nustatymas nuo liepos mėn. paskatins arba motyvuos vartotoją rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Be kita ko, buvo susidurta ir su nesąžiningais asmenimis.
„Vienas iš svarbesnių dalykų – duomenų atskleidimas nepriklausomiems tiekėjams, nes pačioje pradžioje buvo stengiamasi šiek tiek diskredituoti šį procesą. Buvo atsiradę tokių žmonių, kurie elgėsi nesąžiningai ir bandė iš vartotojų išvilioti duomenis, siekiant neteisėtai pasipelnyti. Prašė vartotojų duomenų, kurie nebūtini sudarant sutartis su nepriklausomais tiekėjais, pavyzdžiui, bankinių sąskaitų numerių. Raginome vartotojus neatskleisti asmeninių duomenų“, – pažymi R. Pocius.
ESO taip pat gauna iš klientų paklausimų. R. Radvila Išskiria vieną vyraujančią klaidą – elementarų nesusikalbėjimą.
„Veiksmų nukėlimas link naujųjų metų, kai kanalai bus apkrauti dėl didelio klientų kiekio, gali pasikartoti. Tarkim, klientas galvojo, kad jis tik konsultavosi su tiekėju dėl kainų, viena pusė galvojo, kad kontraktas jau yra, sutartis pasirašyta, kita pusė galvoja, kad dar nepriėmė galutinio sprendimo ir dar laukia, tada dėl tokio nesusikalbėjimo sudaroma sutartis su kitu tiekėju. Atsiranda painiava – pas kurį tiekėją esu. Visos pamokos, manau, yra išmoktos“, – sako ESO atstovas.
Kas nuo šiol keičiasi
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu, kai elektros kainos buvo stabilios pakankamai ilgą laiką, dalis klientų buvo įpratę nesilaikyti prievolės deklaruoti elektros duomenų kiekvieną mėnesį, tačiau pakeitus tiekėją tą reikėtų daryti reguliariai.
„Klientai deklaruodavo pagal tai, kaip jiems atrodo ar kai yra finansinių lėšų sąskaitų apmokėjimui, tačiau šiandien turime situaciją, kai tą reikėtų daryti reguliariai, nes rinkoje atsiranda daug daugiau dinamikos. Jei esate antrajame dereguliavimo etape ir pasirenkate nepriklausomą tiekimą, akivaizdu, kad jums reikėtų užsifiksuoti rodmenį, kuris buvo paskutinis jums būnant visuomeniniame tiekime.
Iš esmės tai yra tiekėjo keitimas, tai su kiekvienu tiekėjo keitimu privaloma deklaruoti rodmenį, nes skaitikliai šiandien nėra išmanūs ir negalima jų rodmenų gauti tą pačią dieną ar periodiškai. Nuo kliento priklauso, kokius skaičius jis deklaruoja senajam tiekėjui ir kokius naujajam. Jeigu to nevyksta, akivaizdu, kad prasideda įvairių nesusipratimų, nes kiekiai, tarkim, pas naują nepriklausomą tiekėją su visai kita kainodara, ir tai sukelia iš klientų nepasitenkinimą“, – sako R. Radvila.
